Lietuvos kelininkai rengiasi rekonstruoti avaringiausios šalies automagistralės „Via Baltica“ atkarpą tarp Kauno ir Marijampolės. Jų planuose – ir keturios eismo juostos iki Lenkijos sienos. Spartinti darbus šioje svarbioje magistralėje lietuvius skatina kaimynai lenkai, planuojantys magistralės lygio kelią iki sienos nutiesti iki 2020-ųjų.
Užbaigę Augustavo miestelį nuo automobilių srauto išvaduosiantį aplinkkelį, Šiaurės Lenkijos kelininkai žada imtis panašaus apvažiavimo prie Suvalkų, o nuo ten – keturias eismo juostas nutiesti iki Lietuvos sienos.
„Jau esame pateikę dokumentus ir laukiame leidimo Suvalkų aplinkkelio statybai. Jį gavę skelbsime konkursą. Atkarpai nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos jau rengiama poveikio aplinkai studija. Maždaug 2016-ųjų viduryje turėtume pradėti tiesti ir tą atkarpą. Tokio objekto statybai paprastai skiriame trejus metus, taigi projektą turėtume baigti iki 2020-ųjų“, – planus dėsto Lenkijos Automobilių kelių ir magistralių direkcijos Bialystoko skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius.
Kaimynų planai skatina sparčiau „Via Baltica“ magistralėje eismo sąlygas gerinti ir lietuvius. Nors „Via Baltica“ kelią paprastai vadiname magistrale, keturių eismo juostų į pietus nuo Kauno yra visai nedaug. Jau senokai besirengiantys atnaujinti senu dviejų eismo juostų keliu nutiestą atkarpą iki Marijampolės, Lietuvos kelininkai pradeda planuoti ir modernų kelią iki Lenkijos sienos.
„Manau, kad mes iki kokių 2016-2017 metų iki Marijampolės turėsime keturias juostas, o dabar pradedame projektuoti kelią tarp Marijampolės ir sienos. Dabar jau yra rangovas, su kuriuo žiūrime, parinkinėjame trasą ir po to metų pabaigoje skelbsime konkursą specialiajam planui“, – sako Lietuvos Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.
Pašnekovas pripažįsta, kad kalbant apie naujų kelių tiesimą lietuvių ir lenkų padėtis nėra vienoda. Kaimynai savo darbus planuoja turėdami ir tam reikalingą finansavimą. Vien „Via Balticai“ iki 2027-ųjų žadama skirti beveik 8 mlrd. litų.
Lietuviai kol kas skelbia tik maždaug 100 mln. litų vertės konkursus naujam viadukui ties Mauručiais ir 5 km ruožui prie Juragių ir Stanaičių gyvenviečių rekonstruoti. Kitąmet žadama ieškoti rangovų ir dviem naujoms eismo juostoms 36-ių km atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės tiesti.
Šaltinis - lrt.lt
Lietuvos kelininkai rengiasi rekonstruoti avaringiausios šalies automagistralės „Via Baltica“ atkarpą tarp Kauno ir Marijampolės. Jų planuose – ir keturios eismo juostos iki Lenkijos sienos. Spartinti darbus šioje svarbioje magistralėje lietuvius skatina kaimynai lenkai, planuojantys magistralės lygio kelią iki sienos nutiesti iki 2020-ųjų.
Užbaigę Augustavo miestelį nuo automobilių srauto išvaduosiantį aplinkkelį, Šiaurės Lenkijos kelininkai žada imtis panašaus apvažiavimo prie Suvalkų, o nuo ten – keturias eismo juostas nutiesti iki Lietuvos sienos.
„Jau esame pateikę dokumentus ir laukiame leidimo Suvalkų aplinkkelio statybai. Jį gavę skelbsime konkursą. Atkarpai nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos jau rengiama poveikio aplinkai studija. Maždaug 2016-ųjų viduryje turėtume pradėti tiesti ir tą atkarpą. Tokio objekto statybai paprastai skiriame trejus metus, taigi projektą turėtume baigti iki 2020-ųjų“, – planus dėsto Lenkijos Automobilių kelių ir magistralių direkcijos Bialystoko skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius.
Kaimynų planai skatina sparčiau „Via Baltica“ magistralėje eismo sąlygas gerinti ir lietuvius. Nors „Via Baltica“ kelią paprastai vadiname magistrale, keturių eismo juostų į pietus nuo Kauno yra visai nedaug. Jau senokai besirengiantys atnaujinti senu dviejų eismo juostų keliu nutiestą atkarpą iki Marijampolės, Lietuvos kelininkai pradeda planuoti ir modernų kelią iki Lenkijos sienos.
„Manau, kad mes iki kokių 2016-2017 metų iki Marijampolės turėsime keturias juostas, o dabar pradedame projektuoti kelią tarp Marijampolės ir sienos. Dabar jau yra rangovas, su kuriuo žiūrime, parinkinėjame trasą ir po to metų pabaigoje skelbsime konkursą specialiajam planui“, – sako Lietuvos Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.
Pašnekovas pripažįsta, kad kalbant apie naujų kelių tiesimą lietuvių ir lenkų padėtis nėra vienoda. Kaimynai savo darbus planuoja turėdami ir tam reikalingą finansavimą. Vien „Via Balticai“ iki 2027-ųjų žadama skirti beveik 8 mlrd. litų.
Lietuviai kol kas skelbia tik maždaug 100 mln. litų vertės konkursus naujam viadukui ties Mauručiais ir 5 km ruožui prie Juragių ir Stanaičių gyvenviečių rekonstruoti. Kitąmet žadama ieškoti rangovų ir dviem naujoms eismo juostoms 36-ių km atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės tiesti.
Šaltinis - lrt.lt
