Vis tik net ir šios idėjos priešininkai neneigia, kad ateityje tai iš tiesų gali tapti realybe.
„Procesas, žinokit, jau prasidėjo“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paminėjo, kad dabar galiojantis teisinis reglamentavimas netrukdo taikyti 4 dienų darbo savaitės.
„Galima susitarti ir dėl trumpesnio darbo laiko, ir dėl kitokio, individualaus darbo laiko režimo. Darbuotojams, auginantiems vaikus, taip pat nustatyta įvairių garantijų, pvz., papildomas poilsio laikas.
Dėl trumpesnio darbo laiko ar ilgesnių atostogų profsąjungos ir darbdaviai susitaria kolektyvinėse sutartyse, atsižvelgdami į darbuotojų ir darbdavių poreikius“, – komentare nurodė ministerija.
Pasak Emilio Ruželės, Lietuvos verslo konfederacijos atstovo, laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas, yra įmonių, kurios naudoja 4 darbo dienų savaitės modelį, tačiau tik kaip konkurencinį pranašumą, siekiant pritraukti darbuotojų.
„Kai kur tai pasiteisino, kai kur – tikrai ne. Dar niekur šis modelis nebuvo pritaikytas visos šalies mastu. Jei tai padeda darbuotojų produktyvumui, jei tai tikrai veikia, tai tas modelis ekonomikoje plis.
Dar tik ankstyva stadija, tad tų eksperimentų, ko gero, bus ir daugiau. Tuomet ir galėsime pamatyti, kas veikia, kas neveikia“, – dėstė E. Ruželė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas antrino, kad Lietuvoje yra įmonių, kuriose darbuotojai dirba sutrumpintai, o tai prilygsta 4 darbo dienų savaitei:
„Taip kad procesas, žinokit, jau prasidėjo. Jeigu politikai nori įtikti rinkėjams ir bandys imperatyviai nustatyti 4 darbo dienų savaitę, bet paliks tą svarstyti pačioms įmonėms, kad kiekviena prisiderintų, viskas tvarkoje – aš tik už tai.“
Trumpesnę darbo savaitę reikėtų įvesti įstatymu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad tiek pas mus, tiek kitose šalyse atvejai, kai darbdaviai patys nusprendžia sutrumpinti darbo laiką, yra pavieniai.
Tad darbdavių, laisvės pasirinkti, jos nuomone, neužtenka – trumpesnis darbo laikas turi būti įvestas įstatymu:
„Manau, mes nesam pribrendę prie tos savanorystės. Todėl tam tikros idėjos turi atsigulti įstatymuose, kitaip žmonės kokybiško poilsio taip greitai negaus.“
I. Ruginienė neslėpė džiugesio, kad, jei prieš 5 metus ši idėja atrodė visiškai neįmanoma, o, užsiminus apie tai, kreivai žiūrėjo net patys darbuotojai, tai šiandien jau artėjama prie realaus įgyvendinimo.
„Praktika rodo, kad įmonėse, išbandžiusiose šį modelį, darbuotojų produktyvumas ir laimės indeksas yra daug aukštesnis. Darbuotojai į darbą ateina kokybiškai pailsėję, geriau ir greičiau atlieka užduotis.
Tačiau, jeigu turėjo praeiti 5 metai, kad mes pradėtume bent jau normaliai diskutuoti šia tema, tai, matyt, tam tikras laikas turės praeiti, kol mes pribręsime realiems sprendimams“, – komentavo konfederacijos pirmininkė.
4 dienų darbo savaitė sužlugdytų ir įmones, ir šalį?
Vis tik Lietuvos verslo konfederacija 4 dienų darbo savaitės nepalaiko.
Anot atstovo, tą reikėtų palikti individualiam verslų apsisprendimui, kadangi šis modelis negali būti pritaikomas visur: „Pvz., gamybos įmonei, kurioje dirbama 3 pamainomis visą parą, toks apribojimas reikštų didžiulį papildomų darbuotojų poreikį, nes gamyba negali sustoti.
Arba paslaugos, kurias būtina suteikti – gydytojas ar mokytojas penktadienį juk nepasakys: nepykit, nedirbsime.“
E. Ruželės nuomone, 4 darbo dienų savaitės įvedimas būtų labai grubus pokytis. Jis paminėjo, kad yra Skandinavijos valstybių, kurios de facto (liet. faktiškai) jau beveik priartėjo prie 32 valandų darbo savaitės.
Tačiau ten, pašnekovo teigimu, dėl įvairių priežasčių po kelias valandas buvo mažinamas darbas, tad tai atėjo natūraliai, bet ne tokiu griežtu nukirtimu.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas neneigė, kad kažkada ateityje žmonės dirbs 4 dienas per savaitę, tačiau viskas turi eiti evoliucijos būdu.
„Jeigu pasižiūrėsime į mūsų ekonominius rodiklius, biudžeto deficitą, didėjančią skolą ir išlaidas gynybai, tai klausimas, kas uždirbs pinigus, jei bus įvesta 4 dienų darbo savaitė? Mūsų produktyvumas Europos Sąjungos vidurkį gali pasiekti tik kažkur apie 2060 m.
Per 15 metų beveik 10 kartų padidėjo valstybės skola – Lietuvai trūksta apie 2 mlrd. eurų. Kaip tada atsiskaitysime su koridoriais? Atimsime pinigus iš žmonių, iš santaupų, pensijų fondų?“ – retoriškai klausė D. Arlauskas.
Darbuotojų sveikata ar valstybės saugumas?
Profsąjungų atstovė pabrėžė, kad Lietuvos demografinė padėtis yra bloga – dirbančiųjų mažėja, o pensininkų daugėja. Tai reiškia, kad gyventojai turės dirbti vis ilgiau.
„Mūsų darbo krūviai intensyvėja nežmoniškai, norima, kad vienas žmogus perimtų 2 ar 3 darbuotojų krūvį, dirbtų pigiau ir daugiau. Jau dabar žmonės, sulaukę 55 metų ar daugiau, dėl sveikatos negali daugiau dirbti.
Reikėtų labiau saugoti darbuotojų sveikatą nuo pat pirmo jų darbo. 4 dienų darbo savaitė nebūtų tiesiog sutrumpintas darbo laikas už tą patį atlyginimą. Mes kalbame apie darbo ir kokybiško poilsio, šeimos santykių derinimą“, – akcentavo I. Ruginienė.
E. Ruželė pripažino, kad, palyginti su Vakarų Europa, mes dirbame šiek tiek daugiau, o kai kuriais atvejais daugiau laisvo laiko gali prisidėti prie darbuotojų produktyvumo:
„Tačiau tai – labai individualu. Dėl to nereikėtų skubėti su tokiais pokyčiais.“
O D. Arlauskas paminėjo – tai, kad technologijos atims iš žmonių darbo vietas ir jiems liks vis mažiau darbo, yra pasakos, nes technologijos sukuria dar daugiau darbo vietų:
„Robotai išlaisvins tik nuo sunkaus, monotoniško darbo, pvz., gamyboje. Tačiau paslaugų sektoriuje būtent žmogiškojo kapitalo poreikis tik didės.“
Jo vertinimu, apie 4 darbo dienų savaitę bus galima kalbėti, kai bus subalansuoti valstybės pinigai, užtikrinamas vartojimas ir viešos paslaugos. Kitu atveju tai būtų labai neatsakinga, nes tai „labai stipriai smogtų valstybės saugumui“.
O lenkai mus aplenkė jau daug kuo. Visų pirma jie žiūri savo piliečių. Briuselyje jie nebijo akis draskyti vietiniams biurokratams dėl savo šalies. O mūsų politikai ten kaip avių banda, sėdi ir pinigus gauna. O Lietuvos interesai jiems paskutinėj vietoj.
