Lietuvos bankas, dalyvaudamas Europos Komisijos (EK) viešose konsultacijose, palaikė EK iniciatyvą dėl bendrų apvalinimo taisyklių atsiskaitant grynaisiais pinigais įvedimo euro zonos lygiu bei 1 ir 2 euro centų monetų laipsniško atsisakymo. EK, remdamasi konsultacijų metų gautomis ES piliečių ir suinteresuotųjų organizacijų nuomonėmis, 2021 m. pabaigoje numato atlikti 1 ir 2 euro centų monetų išleidimo poveikio vertinimą ir pateikti pasiūlymą dėl teisės akto.
Gyventojai nebenori skaičiuoti smulkių centų
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė teigė, kad EK šiuo metu atlieka 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo vertinimą.
„Ir svarsto galimybę pateikti teisinį pasiūlymą dėl bendros galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimo taisyklės, kuri būtų taikoma ES valstybėse, įsivedusiose eurą. Tai reiškia, kad 1 ir 2 euro centų monetos nebūtų išimtos iš apyvartos, tiesiog nebebūtų kaldinamos naujos.
EK, priimdama sprendimą dėl teisinio pasiūlymo, vertins ir gyventojų, kurių apklausą atlieka kasmet, nuomonę. 2021 m. apklausos duomenimis, 7 iš 10 gyventojų pritaria apvalinimui (2019 m. pritariančių buvo 6 iš 10). Tokiam pasiūlymui dažniau pritaria vyriausio amžiaus, 55 m. ir vyresni apklausų dalyviai, kadangi jie dažniau patiria sunkumų dėl eurų monetų. Gyventojų vertinimu, šios monetos užima daug vietos piniginėse ir kišenėse, jas skaičiuojant sugaištama nemažai laiko, dėl mažo jų dydžio jas sunku atskirti, įžiūrėti“, – komentavo Lietuvos banko specialistė.
Apvalinimo taisyklės
E. Lisinskaitė atkreipė dėmesį, kad euro zonos valstybėse, jau taikančiose apvalinimą, apvalinama galutinė bendra pirkinių krepšelio suma, o ne atskirų prekių kaina.
„Apie tokį patį principą svarstoma ir Europos Komisijos viešojoje konsultacijoje. Apvalinimui taikoma įprasta matematinė taisyklė iki 5 kartotinio, t. y., priskaičiuota mokėtina suma apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis bendros sumos skaitmuo yra arčiau 0, ar 5.
Pavyzdžiui, gyventojas perka pieną, duoną, miltus, varškę ir atsiskaito grynaisiais pinigais. Bendra priskaičiuota mokėtina suma už šias prekes yra 6,42 euro. Tokiu atveju, taikant apvalinimą, galutinė mokėtina suma būtų 6,40 euro. Jeigu priskaičiuota suma būtų 6,43 euro, galutinė mokėtina suma būtų 6,45 euro. Atskirų prekių kainos ir toliau galėtų būti nurodomos taip pat, pavyzdžiui, 0,99 euro“, – pažymėjo Lietuvos banko specialistė.
Anot jos, taikant šią apvalinimo taisyklę, vieno pirkimo metu, nepriklausomai nuo bendros pirkinių sumos dydžio, maksimaliai gali būti sumokama 2 euro centais daugiau ar mažiau nei priskaičiuota suma.
„Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygins. Euro zonos valstybių, kuriose taikomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas, patirtis rodo, kad atskirų prekių kainos dėl tokios taisyklės taikymo nedidėjo.
Taip pat svarbu paminėti, kad, net ir nusprendus įvesti apvalinimo taisyklę, 1 ir 2 euro centų monetomis gyventojai ir toliau galėtų atsiskaityti, t. y., šios monetos liktų teisėta mokėjimo priemone. Tačiau mokamą sumą grynaisiais pinigais apvalinant iki 5 euro centų, mažėtų jų poreikis ir kiekis apyvartoje“, – pastebėjo E. Lisinskaitė.
Didės kainos?
Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad atsisakius smulkiųjų 1 ir 2 euro centų monetų didės pigesnių prekių kainos.
„Daugiausiai iššūkių patirs verslas, kuris parduoda prekes už grynuosius pinigus. Jeigu prekė kainuos, pavyzdžiui, 10,99 euro, tai ji bus apvalinama iki 11 eurų. Šis apvalinimas nėra sudėtingas ir daug reikšmės nedarys, nes prekės kaina yra gan nemaža.
Tačiau pigesnės prekes, kurių kaina siekia 0,08 ar 0,12 euro bus didinamos, apvalinamos į didesnę pusę, nes prekybininkai nenorės patirti nuostolių. Be to, tikėtina, kad bus apvalinama ne prekių krepšelio suma, bet visos prekės ir visai nesvarbu, pirkėjas nori atsiskaityti grynaisiais ar banko kortele, jo prekių krepšelio suma jau bus suapvalinta“, – pasakojo D. Čibirienė.
Jos teigimu, kitu atveju, prekybininkams reikėtų išmaniųjų kasos aparatų, kurie pirkėjams mokantiems grynaisiais suapvalintų prekių krepšelio sumą, o kitiems – atsiskaitantiems banko kortele – neapvalintų.
„Todėl išeitų, kad vieną dieną kasoje bus pinigų perteklius, jeigu kasininkė apvalins į didesnę pusę, o kitą dieną jau trūkumas, jeigu prekių krepšelio suma bus apvalinama į mažesnę pusę“, – pastebėjo asociacijos prezidentė.
Anot D. Čibirienės, jeigu bus apvalinamas tik prekių krepšelis, o ne visos prekės, pirkėjai ieškos būdų, kaip sutaupyti.
„Pavyzdžiui, jeigu pirkėjui prekių krepšelis bus apvalinamas į didesnę pusę, tai jis dalį sumokės grynaisiais, o likusius centus norės apmokėti banko kortele. Kiekvienam žmogui kiekvienas jo uždirbtas centas yra brangus.
Kils nemažai nepatogumų, tačiau jeigu Europos Komisija nuspręs visoje Euro zonoje atsisakyti smulkiųjų euro cento monetų, turėsime šį sprendimą vykdyti“, – sakė D. Čibirienė.
Smulkias monetas žmonės išmėto
Anot E. Lisinskaitės, vidutinės Lietuvos banko išlaidos 1 ir 2 euro centų monetoms pagaminti ir tvarkyti siekia daugiau kaip 0,5 mln. eurų per metus.
„Šių monetų gamybos išlaidos yra didesnės už pačių monetų vertę ar artimos jai“, – sakė E. Lisinskaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonos valstybėse, 1 ir 2 euro centų monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą, tačiau dėl nepatogumo naudoti vėliau jos retai panaudojamos mokėjimams, dažniausiai kaupiamos taupyklėse ar pametamos.
„Tą rodo ir statistika: 7 iš 10 į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų negrįžta į Lietuvos banką. Vietoje negrįžusių į apyvartą monetų turi būti gaminamos ir išleidžiamos į ekonomiką naujos monetos, todėl šių monetų kiekis apyvartoje, kartu ir aplinkoje, sparčiai didėja. 1 ir 2 euro centų monetos sudaro daugiau nei pusę visų apyvartoje esančių monetų.
Jos sveria apie 700 tonų ir tilptų į 10 traukinio vagonų. Lietuvoje kasmet apyvartoje 1 ir 2 euro centų monetų kiekis padidėja apie 80 tonų daugiau nei 1 traukinio vagonas. Nuo euro įvedimo pradžios Lietuvos gyventojai yra „pametę“ virš 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų, kasmet – daugmaž trečdalį milijono eurų“, – skaičiavo E. Lisinskaitė.
Anot jos, svarbus ir aplinkos apsaugos klausimas: didžioji dalis monetų „prapuola“, tačiau jų gamyba ir administravimas reikalauja sąnaudų, tvarkymo procese susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis, pačios pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.
Laikui bėgant apskritai atsisakysime grynųjų?
Pasak E. Lisinskaitės, gyventojų atsiskaitymo įpročiai irgi pamažu keičiasi.
„Nors atsiskaitymams prekybos vietose vartotojai vis dar dažniausiai pasitelkia grynuosius pinigus, atsiskaitymų grynaisiais dalis mažėja. Europos Centrinio Banko tyrimo duomenimis, 2019 m. Lietuvoje 68 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o 2016 m. – 75 proc.
2020 m. gyventojų atsiskaitymo įpročius paveikė ir pandemija: grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų, o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų. Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodoma augantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas“, – gyventojų įpročius komentavo Lietuvos banko specialistė.
Tačiau E. Lisinskaitės teigimu, gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą nurodė pusė Lietuvos respondentų.
„Taip pat Lietuvos gyventojai grynaisiais pinigais vis dar kaupia santaupas - apklausos duomenimis, per pandemiją tokių respondentų dalis dar šiek tiek paaugo, 2020 m. Lietuvoje taip darantys teigė 39 proc. žmonių.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad infliacija yra neišvengiamas procesas.
„Tačiau smulkūs piniginiai vienetai tampa vis mažesnės vertės. Be to, Europos komisija pasvėrusi visas galimybes siūlo atsisakyti smulkiųjų euro centų monetų.
O infliacija atsiranda ne dėl to, kokio smulkumo pinigus naudojame, ją lemia visai kitokie dalykai. Todėl visai nesvarbu, kokią atsiskaitymo formą naudosime. Tiesioginio poveikio infliacijai, greičiausiai nebus. Kainos kyla dėl kitų, daug reikšmingesnių veiksnių“, – teigė ekonomistė.
Anot jos, vis daugiau gyventojų atsiskaito banko kortelėmis, o ne grynaisiais pinigais.
„Tad judame link to, kad apskritai grynųjų pinigų nebenaudosime, atsiskaitymai bus vykdomi kortelėmis ar kitais elektroniniais būdais. Pavyzdžiu, Skandinavijos šalys apskritai praktiškai atsisakė grynųjų pinigų, ten atsiskaitymai vyksta tik banko kortelėmis.
Lietuvoje grynieji pinigai vis dar užima reikšmingą dalį, bet situaciją po truputį irgi keičiasi. Matome, kad ir atlyginimai išmokami į sąskaitą, o ne grynaisiais. Tokie pokyčiai palaipsniui pakeis žmonių įpročius ir grynųjų vaidmuo ekonomikoje sumažės“, – komentavo ekonomistė.
Anot I. Genytės-Pikčienės, atsiskaitinėdami kortelėmis išlošime visi.
„Sumažės šešėlis. Taip pat toks atsiskaitymas patogesnis ir saugesnis. Be to, finansinių technologijų sektorius sparčiai vystosi, todėl daugėja ir alternatyvų atsiskaitymams, kurios sukuria konkurenciją bankams“, – teigė ekonomistė.
