Diskriminuos vaistininkus
Farmacijos įstatymo pakeitimo iniciatoriai pataisų poreikį motyvuoja platesniu mažmeninės prekybos vietų pasiskirstymo tinklu. E. Tarasevičius su tokiais argumentais nesutiko ir sakė, kad „Vaistų prieinamumo klausimas Lietuvoje išspręstas. Galima surasti išimčių, tačiau tokių yra labai nedaug“. LSMU profesorius taip pat pridūrė, kad norint pardavinėti vaistus mažmeninės prekybos tinkluose nereikės licencijos, taigi bus diskriminuojami vaistininkai, kuriems, norint užsiimti prekyba, licencijas gauti reikia.
Liberalų ir centro sąjungos atstovai, siūlantys įstatymo pataisas, ne kartą minėjo, kad vaistų prekyba ne tik specializuotose vietose galima beveik visose Vakarų Europos šalyse. Tuo tarpu E. Tarasevičius žurnalistams sakė, kad Lietuvos ir kitų Europos šalių lyginimas nėra adekvatus. „Pavyzdžiui Danijoje tėra 300 vaistinių. Lietuvoje tiek buvo sovietmečiu. Mūsų šalyje vaistinių tinklas paskirstytas plačiai, o vaistai prieinami iš esmės bet kurioje šalies vietoje“, – teigė E. Tarasevičius.
Nėra žmogiškųjų resursų
Europos vaistų agentūros (EMEA) ekspertas išreiškė nerimą dėl Farmacijos įstatymo neišbaigtumo. „Teiginiai, esą nereceptiniai vaistai yra visiškai nepavojingi nėra visiškai tikslūs. Taip, juos galima vartoti ir be gydytojo priežiūros, tačiau nekalbama apie tinkamo sandėliavimo ir pakavimo poreikį“, – sakė Rimantas Mačiulaitis.
Ekspertas pridūrė, kad įstatymo pataisų rengėjai neapgalvojo visų detalių. „Prižiūrėti daugiau nei 2 tūkst. specializuotų vaistų prekybos punktų yra sudėtingas darbas. Dabar norima pridėti dar 10 tūkst. mažmeninės prekybos vietų, kurios taip pat turės būti tikrinamos. Tiesiog nėra žmogiškųjų resursų, o farmacijos paslapčių per mėnesį neišmoksi“. – pasipiktinimą liejo ekspertas.
Farmacininkai emigruos
LSMU socialinės farmacijos katedros docentė Jurgita Daukšienė mano, kad vaistų prekyba nespecializuotose vietose neskatins žmonių rinktis vaistus atsakingai. „Manau, kad žmonės tiesiog pirktų keliolika pakuočių vien tam, kad pabandytų vaistus, o tai gali sužaloti sveikatą“, – sakė J. Daukšienė.
Docentė įžvelgė potencialiai neigiamus Farmacijos įstatymo pataisų padarinius. „Vaistinių tinklas susitrauktų dėl naujos konkurencijos. Tai iš esmės ydinga, nes sumažės ir vaistininkų, kurie yra pirmoji grandis, suteikiant informaciją apie vaistus“. J. Daukšienė užsiminė ir apie augančios farmacininkų emigracijos tikimybę. „Lietuva labai turtinga valstybė. Į Jungtinę Karalystę eksportuojame gydytojus, o dabar dar ir farmacininkus siųsime“, – pasipiktinimą liejo LSMU docentė.
Atstovauja interesų grupes
Vilniaus „Univsersiteto vaistinės“ direktorė Rima Losinkaja išreiškė nuostabą dėl iš esmės neteisingos vaistų prekybos krypties. „Sėdėdami lėktuve net nesusimąstome, kad lėktuvą pilotuoti galėtų stiuardas, tačiau vaistų pardavimą norime patikėti į žmonių, neturinčių kvalifikacijos rankas“, – sakė R. Losinskaja. Vaistinių tinklo vadovė įžvelgė politikų norą pamaloninti kažkieno interesu. „Politikai atstovauja interesų grupių norus arba visiškai neišmano ką kalba“, – piktinosi R. Losinskaja.
Moteris pridūrė, kad bandoma liberalizuoti tik vieną prekybos aspektą. „Jei liberalizuojame rinką, tai darykime tai visapusiškai – atsisakykime reguliavimo ir priežiūros, atsisakykime kainodaros kontrolės – juk reikia liberalizuoti“, – žurnalistams sakė Rima Losinskaja.
Baiminasi falsifikatų
Ekonomika.lt primena, kad Seime jau svarstomas siūlymas priimti Farmacijos įstatymo pataisas, suteiksiančias galimybę nereceptinius vaistus pardavinėti ne tik vaistinėse, bet ir mažmeninės prekybos vietose. Įstatymo projektas jau užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Vaistinių tinklo savininkas Teofilis Barauskis teigė kalbas apie galimą vaistų pardavimą parduotuvėse girdintis ne pirmą kartą. Buvo ir siūlymų, ir diskusijų, bet pataisos vis nepriimamos.
Nors kai kurių vaistų, pavyzdžiui, aspirino, užsienio šalyse galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir visose prekybos vietose, tačiau tai nereiškia, kad visais nereceptiniais medikamentais galėtų ir sugebėtų prekiauti bet kas.
„Vaistams atsiradus kiekvienos parduotuvės lentynose, o ypač jeigu šalia puikuosis vos ne stebuklingu žodžiu tapęs užrašas „nuolaida“, gali būti, kad jų žmonės pirks ir vartos, reikia ar nereikia“, – mano T. Barauskis.
Nereceptiniais vaistais ne tiktai vaistinėse pagal nustatytas sąlygas prekiauti leidžiama Italijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje. Pavyzdžiui, Danijoje prekybos vietose, kur leidžiama parduoti nereceptinius vaistus, galima įsigyti medikamentų nuo skausmo, mažinančių skrandžio rūgštingumą, pykinimą važiuojant, lengvinančių atsikosėjimą, priemonių nuo rūkymo. Danijos vaistų agentūra per septynerius metus, kai buvo leista nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, neužfiksavo, kad jų būtų suvartojama daugiau.
