Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Žiemą visada smagu sėdėti pirtelėje ir mėgautis šiluma, kai lauke spaudžia šaltukas, o už lango pūpso kalnai sniego arba pučia žvarbus vėjas. Poilsis, atgaiva kūnui ir sielai šiluma apgaubtoje aplinkoje – garantuoti. Nesate šio malonumo išmėginę? Tuomet būtinai pasinaudokite proga ir dar šią žiemą pasimėgaukite pirties teikiamais malonumais – pirtis puikiai grūdina ir stiprina organizmą, o moterys, bent retkarčiais apsilankančios pirtyje, gali mėgautis gražia ir švaria oda.
Ateiname nevaromi – savo naudai ir malonumui
Hipokratas, garsus Senovės graikų gydytojas, sveikatos šaltiniu laikė vandenį, o pirtį – svarbiausia terapijos priemone, kurią rekomenduodavo ligoniams. Mūsų senoliai, kurie savo kūno švarai skyrė daug dėmesio, taip pat žinojo, kad pirtis turi svarbią gydomąją reikšmę. Anksčiau pirtyje buvo ne tik prausiamasi, ginamasi nuo ligų, bet ir atliekami ritualai. Žmonės gimdavo pirtyje, čia jie būdavo ir numazgojami prieš palydint į paskutinę kelionę.
Šiuolaikinis žmogus, atėjęs į pirtį, gali ne tik tiesiogine prasme nusiprausti, bet, išvargintas skubėjimo, aplinkos dirgiklių ir streso – pasijusti ramesnis. Pirtyje pailsi kūnas ir protas, atsipalaiduojame, atgauname jėgas, tad natūralu, kad po pirties žmogaus sąmonė tampa imlesnė idėjoms, atviresnė pokyčiams. Ne iš piršto laužtas posakis: „Jaučiuosi kaip naujai gimęs“, kurį daugelis ištariame išėjęs iš pirtelės, į kurią, kaip pasakytų mūsų senoliai, ypač verta užsukti prieš šv. Kalėdas ir nuplauti į kūną ir sielą įsigėrusias blogas mintis ir neigiamas emocijas.
Pirtininkas Antanas Diržys teigia, kad kokybišką pirties procedūrų eigą gali užtikrinti tik savo darbą išmanantis pirtininkas. Jeigu jau pataikėte ant prasto pirtininko, vargu, ar artimiausiu laiku vėl apsilankysite pirtelėje. Tam ryžtis prireiks laiko ir drąsos.
Pirties malonumais gali lepintis visi: ir vyrai, ir moterys, ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės. „Mėgstu gerą pirtį“, – šiuos žodžius dažniausiai girdime iš vyrų lūpų, bet moterims pirties malonumai ne ką mažiau svarbesni ne tik sveikatai, bet ir jų grožiui. Po pirties oda tampa švelnesne ir lygesne, plaukai – blizgesni ir puresni, o svoris – mažesnis.
Pirties procedūros stiprina imuninę sistemą, gydo peršalimo, kvėpavimo ligas, gerina medžiagų apykaitą, mažina sąnarių, stuburo, reumatinius skausmus, teigiamai veikia nervinius širdies veiklos sutrikimus, žemą kraujospūdį, lėtinius virškinamojo trakto sutrikimus, odos ligas, degina riebalus. Suprantama, nusprendęs palepinti save pirties procedūromis, kiekvienas žmogus turėtų įvertinti savo būklę, o, reikalui esant, nesibodėti pasikonsultuoti su gydytoju. Tai labai individualu.
Atgaivina kūną, gerina nuotaiką
Dėl šilumos trūkumo dažnai žmogų lydi nuolatinis šalčio pojūtis. Tuomet gūžiamės, įtempiame raumenis, taip sutrinka kraujotaka, sąnariai tampa mažiau paslankūs. Tikriausiai pastebėjote, kad net trumpalaikis galūnių sušildymas, pavyzdžiui, karšto vandens vonelė pėdoms prieš miegą, palankiai veikia visą organizmą, šalina negatyvią dienos patirtį. Pirtininkas
A. Diržys tvirtina, kad jeigu bent kartą po valandą kas savaitę praleistumėte pirtelėje, į kasdienes problemas žvelgtumėme kur kas paprasčiau ar bent ramiau. Tik kūno įšilimas pirtyje turi vykti laipsniškai. Pirtis – tai ne ištvermės varžybos – kas ilgiau iškęs. Psichiką atpalaiduoja švelnus, nuosaikus įšilimas, kuris fiziniam kūnui taip pat priimtinesnis nei didelis ir staigus karštis.
Į pirtį reikėtų eiti neapsunkinus skrandžio. Prieš tai sveika išgerti puodelį karštos žaliosios arbatos su citrina, bet nereikia stengtis išgerti daugiau skysčių, kad būtų, kaip kartais sakoma, ką išprakaituoti. Jei jaučiatės šiek tiek peršalę, išgerkite liepžiedžių arbatos su medumi. Arbata skatina prakaitavimą. Jokiu būdu negalima eiti į pirtį išgėrus alkoholio arba gaivintis joje alumi. Alkoholis ir karštas oras, net ir sveikatos sutrikimų neturintiems – labai rimtas išbandymas širdies ir kraujagyslių sistemai. Ant galvos būtina užsidėti medvilninę ar lininę kepurę.
Pirtininkas sako, kad jo pirtelėje visada pūpso kuokštai įvairių vasarą surinktų ir tinkamai išdžiovintų aromatingųjų žolelių, kurių skleidžiamas kvapas tarsi balzamuoja organizmo jungiamuosius audinius. Augalų kvapus kuo puikiausiai atstoja eteriniai aliejai. Pirtyje paprastai trys lašai aliejaus įlašinami į samtį vandens ir pilama ant karštų akmenų.
Pats veiksmingiausias yra eukaliptų aliejus, kuris tinka peršalus, valo kvėpavimo takus, atpalaiduoja, turi antibakterinių ypatybių. Mėtų aliejus gaivina, veikia kaip antiseptikas, eglių – stimuliuoja kraujotaką, lengvina kvėpavimą, kalnų pušų – ramina, stiprina nervus, apelsinų – ramina. Žinoma, eterinio aliejaus nereikia padauginti. Jeigu vietoj žolelių naudojami eteriniai aliejai, pirtininkui būtina žinoti, ar kartu esantieji pirtyje nėra alergiški kuriam nors kvapui.
Išėjus iš pirties, būtina susitvarkyti, tai dėkingumo ir draugystės su pirties dvasiomis išraiška. Sakoma, kad anksčiau žmonės sodindavę aplink pirtį augalus, kad laumės turėtų kur laukti, kol žmonės nusipraus. Iš tiesų po pirtelės širdyje tiesiog nevalingai bunda dėkingumas viskam aplinkui ir bendrystė su visu pasauliu – ne tik šiuo, bet ir kitu. Atsisveikinę su pirtimi išeiname.
Pirties karalienė – vanta
Senovėje vantos rišimas buvo labai rimtas darbas. Norėdami surišti gerą vantą mūsų senoliai atsižvelgdavo į daugybę veiksnių: šakų skynimo paros laiką, vietą, oro sąlygas ir netgi paties skynėjo būseną. Lietuviškose pirtyse įprasta vanotis beržinėmis vantomis, bet galima pertis iš bet kokių šakelių surišta šluota: šermukšnio, ąžuolo, liepos, dilgėlių ir kt. Skirtingų augalų vantos padeda spręsti skirtingas sveikatos problemas. Ąžuolo vantos malšina dusulį, ramina širdies skausmus. Dilgėlių vanta nepakeičiama sergant neuralgija, podagra ir radikulitu. Kadagio vantos padeda esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, tuberkuliozei, edemoms, inkstų, kepenų ir tulžies takų patologijai.
Dažniausiai Lietuvos pirtyse karaliauja beržinė vanta. Ji malšina raumenų skausmus, gerai valo odą, greitina žaizdų, nubrozdinimų gijimą, praplečia mažuosius bronchus, todėl išsipėrus lengva kvėpuoti. Visgi švelniausia ir, anot pirtininko, aromatingiausia, yra liepų vanta, kuri malšina galvos skausmą, skatina prakaitavimą, todėl ypač tinka norintiems atsisakyti viršsvorio, odai suteikia skaistumo ir grožio.
Vantos masažas pagerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką, didina prakaitavimą, todėl iš organizmo geriau pašalinami šlakai. Visa tai padeda medžiagų apykaitai. Be to, vantos išskiria bakterijas naikinančius fitoncidus.
Neretas, matyt, pagalvoja: „Baisus čia mokslas, išperti“, – bet pirtininkas tikina, kad pėrimo įgūdžiai būtini tam, kad kūnas gerai įkaistų, o garai nenudegintų. Periant svarbiausia ne jėga, o išmanymas.
Pertis geriausia gulint – tada kūną vienodai veikia temperatūra. Be to, gulint atsipalaiduoja kūnas, pulsas tampa retesnis, taigi širdies ir kraujagyslių sistemai tenka mažesnis krūvis. Periamasis turi gulėti ant pilvo, kojomis į krosnį, o galva padėta ten, kur daugiau oro.
Einant į pirtį:
- pirmiausia nusiprauskite po dušu;
- į pirtį galima eiti, kai po valgymo bus praėjusios 2–3 val., taip pat nerekomenduojama eiti alkanam;
- su savimi turėkite veltinio kepurę arba tiesiog apsiriškite rankšluosčiu galvą;
- į pirtį geriausia eiti nuogam arba pasijuosus specialia prijuoste;
- nevartokite šaltų gėrimų. Labiausiai pirties procedūrų metu tinka žolelių arbata, taip pat natūralios, šviežiai spaustos sultys, kurias tinka skiesti mineraliniu ar kitu geriamu vandeniu;
- nerekomenduojama gerti alaus ir kitų alkoholinių gėrimų, nes alkoholis neigiamai veikia žmogaus savijautą, apsunkina inkstų darbą, apsunkina širdies ir smegenų darbą, intoksikuoja organizmą;
- mūsų senoliai vantos antrąkart nenaudodavo, pagarbiai ją sudegindavo. Jie žinojo, kad vantoje pasilieka ligų, emocijų, minčių informacija;
- pirtyje nepatartina naudoti muilo, sintetinių prausiklių;
- patartina nesitrinti rankšluosčiu, leisti kūnui išdžiūti savaime.
