Vienas jų – Renatas Žvaliauskas. Vyras gyvena Alytuje, bet sako važinėjantis iš pirtelės į pirtelę, kur žmonės pasikviečia.
„Be vantos tai išvis nėra ko eiti į tą pirtį. Sako, susėda ten, sėdi, kol nuo nosies devyni lašai nulaša, ir sako, kad jau iš pirties reikia išeiti. Su vantomis aromaterapija jau gaunasi, sušyla kūnas kitaip visai, kraujotaka suaktyvėja su vanta pasivanojus“, – tikina R. Žvaliauskas.
Bene populiariausia pirtininko vanta vadinasi „žvalios devynerios“, ji surišta iš devynių augalų. Be to, jis riša ir neįprastas dvipuses vantas – tokių viena atstoja dvi skirtingas.
Pirtininkas visada naudoja šviežiai paties surištas vantas iš laukinių ir sodo augalų.
Juos renka ištisus metus, bet antrą vasaros pusę po Joninių vertina kaip ypač palankų metą. Vantos rišamos iš mažų šakelių ir ūglių, o renkant augalus reikšmingas ir metų, ir paros laikas, ir net mėnulio fazė.
Svarbu stebėti gamtą, nes augalų vegetacijos ir brandos laikas kasmet vis kitoks.
R. Žvaliausko teigimu, vieną vantą geriausia naudoti vieną kartą, o prisirišus daugiau jas derėtų laikyti sausoje tamsioje vietoje, kad ilgiau išlaikytų gerąsias savybes.
Nuėjus į pirtį svarbu nepamiršti, kad vanojimas nėra plakimas ar mušimas, o kūno glamonėjimas vantomis.
