Astronomai nustatė, kad pirmosios žvaigždės Visatoje greičiausiai sukosi aplink savo ašį šimtus kartų greičiau už dabartines žvaigždes.
Apie tai mokslininkai paskelbė straipsnyje, publikuotame žurnale „Nature“, praneša lenta.ru.
Žinoma, kad pirmosios žvaigždės atsirado per 300 mln. metų po Didžiojo sprogimo ir egzistavo tik kelis šimtus milijonų metų.
Šie dangaus kūnai, kurie buvo daug masyvesni už dabartines žvaigždes, po mirties prisotino kosminę erdvę sunkiausiais elementais – termobranduolinio degimo šviesulio viduje produktais.
Mokslininkai analizavo sunkiųjų elementų santykį pačiose seniausiose iš žinomų žvaigždžių, kurios susiformavo greitai po pirmųjų žūties.
Astronomų objektu tapo šviesuliai kamuoliniame spiečiuje NGC 6522, vienu seniausių Paukščių take. Mokslininkai juose netikėtai aptiko didelį itrio ir stroncio perteklių.
Sprendžiant iš tirtų žvaigždžių kitų charakteristikų, tapo aišku, kad šie du elementai nebuvo sukurti pačiose žvaigždėse, bet greičiausiai buvo tarpžvaigždiniuose debesyse, iš kurių šios žvaigždės gimė.
Tyrėjų teigimu, panašus fenomenas gali būti paaiškintas žvaigždžių, kurios labai greitai sukasi aplink savo ašį, modeliu.
Jų sukimosi greitis gali pasiekti 500 km per sekundę – o tai yra 250 kartų daugiau nei, pavyzdžiui, Saulės.
Toks sukimasis lėmė skirtingų žvaigždžių sluoksnių persimaišymą ir itrio bei stroncio pertekliaus susidarymą bei atsiradimą tarpžvaigždiniuose debesyse.
