Kasmet Šiauliuose tūkstančiu mažėja moksleivių skaičius, bet sprendimų, kaip bus pertvarkomas mokyklų tinklas, dar nėra. Akivaizdu, jog mokyklų mažės, jos bus jungiamos, o mieste padaugės ištuštėjusių pastatų.
Apie būsimus pokyčius „Šiaulių kraštas“ kalbėjosi su Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskiene.
Senoji kadencija „nusiplovė“
— Mokyklų direktoriai sako pavargę laukti švietimo tinklo optimizavimo. Kodėl procesas užtruko?
— Nėra sprendimo, o jį priimti gali tik politikai.
— Ateis rugsėjo pirmoji, ar pasikeitimų bus?
— Rugsėjo pirmoji jau čia pat. Mokinių komplektavimas beveik baigtas, dabar negalima taisyklių pakeisti. Jeigu vyksta struktūros pertvarkymas, susijęs su mokyklų reorganizacijomis, tai procedūros turi prasidėti prieš pusmetį. Rugsėjo pirmąją niekas nesikeis, išskyrus dviejų specialiųjų mokyklų — „Ringuvos“ ir Jono Laužiko — sujungimą.
Pernai Šiaulių miesto taryba nusprendė, kad mokyklos turi pačios įsivertinti. Tai atlikus paaiškėjo, kurios mokyklos atitinka reikalavimus, kurios dar gali patobulinti savo veiklą, o kurias reikėtų reorganizuoti, bet baigiantis kadencijai politikai nesiryžo spręsti mokyklų likimo.
Naujoji Taryba surengė išplėstinį Švietimo komiteto posėdį, kuriame žadėta stambinti mokyklas ir jungiant mažinti jų skaičių.
— Ką siūloma daryti?
— Jau anksčiau siūlyta pradines mokyklas įkelti į pagrindines, tada šioms užtektų pradinukų skaičiaus. Galbūt, reorganizacija tuo ir pasibaigtų: būtų 8 gimnazijos ir 15 pagrindinių mokyklų.
Kitas variantas, jeigu paliekame visas ar kelias pradines, tada reikia jungti pagrindines mokyklas. Bet ne visur tai įmanoma padaryti: nedideles pakraščio mokyklas — Zoknių, Vijolių, Medelyno, Gytarių — reikėtų palikti, nes vaikai renkasi savo mikrorajono mokyklas teritoriniu principu. Zoknių pagrindinei išprašėme gyvenvietės mokyklos statusą, bet šiemet, nors šiame miesto rajone registruoti apie 40 vaikų, surinkta tik po vieną pirmokų ir penktokų klasę. Arba dalis vaikų yra išvykę, arba rinkosi kitas mokyklas. Greičiausiai teks Zoknių pagrindinei mokyklai padėti, jeigu bus apsispręsta ją palikti.
Turėtų būti iš anksto paskelbtas planas, kurios mokyklos paliekamos, o kurios — jungiamos.
— Politikai, užuot sukūrę mokyklų pertvarkymo sistemą, užsiima lobistine veikla ir gina kai kurias konkrečias mokyklas?
— Galima justi pagal reakcijas. Akcentai aiškūs — reikės mažinti mokyklų skaičių, bet pradeda veikti povandeninės srovės...
Progimnazijos ir darželis mokykloje
— Ar visos pagrindinės mokyklos nuo rugsėjo taps progimnazijomis?
— Progimnazija galės tapti tik aštuonmetė mokykla. Planuojame, kad ateityje visos pagrindinės mokyklos bus aštuonmetės, kad nedubliuotų pirmų gimnazijų klasių. Rugsėjį 9 pagrindinės mokyklos taps progimnazijomis, liks dar 6 pagrindinės mokyklos. Progimnazijų tipas atsirado, kad būtų tęstinumas į gimnaziją.
— Kurios mokyklos bus jungiamos ar perkeliamos?
— Siūloma jungti Aukštabalio pradinę ir „Rasos“ pagrindinę, “Dainų“ pradinę su to paties pavadinimo pagrindine, Tėvo Benedikto Andruškos pradinę su katalikiška “Sandoros“ pagrindine. Kol kas Centro, “Saulės“ ir “Lieporių“ pradines svarstoma palikti, bet po kelių metų turėtų būti integruotos ir jos.
„Gytarių“ pagrindinė nuo rugsėjo persikels į renovuotą buvusios “Šventupio“ mokyklos pastatą. Ten pat planuojama atkelti ir šalia esančią katalikiškąją “Sandoros“ mokyklą, nes ši neturi sporto salės.
— Kaip bus pritaikomi ištuštėję mokyklų pastatai?
— Mums nerūpi tie pastatai — tuo užsiima Savivaldybės Turto skyrius, sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja reikmes. Yra norinčiųjų kurtis Gytarių mokyklos vietoje, bet prašoma Savivaldybės išlaikymo. Ten galėtų būti sporto, neformalaus ugdymo organizacijos.
Ištuštėjęs Jono Laužiko specialiosios mokyklos pastatas siūlomas Šiaulių rajono savivaldybei, kad ši įkurtų lopšelį — darželį rajono vaikams, nes miesto ikimokyklinėse įstaigose vietų rajono vaikams nepakanka.
Mažiau mokinių — mažiau pinigų
— Kurios mokyklos nebesurenka pirmokų?
— Tik po vieną klasę komplektuoja Dainų pradinė, Gytarių ir „Rasos“ pagrindinės mokyklos. Pavyzdžiui, jeigu yra 33 mokiniai, vienos klasės negali būti, daromos dvi mažos, bet tada trūksta lėšų.
— Ko netenka mokiniai, kai mokyklai trūksta lėšų?
— Nedalija klasių į grupes mokant užsienio kalbos, mažiau teikia specialiosios pagalbos — logopedų, specialiųjų pedagogų, neformaliam ugdymui neskiria lėšų, neorganizuoja mokytojų pavadavimo ir panašiai. Ugdymo planą sudaro su minimaliomis galimybėmis — taupo vaikų sąskaita.
Tėvai, verždamiesi į vieną ar kitą mokyklą, kad ir į Centro pradinę, moka už užsienio kalbos mokymą. Ar jie nežino, kad neturi mokėti, ar sutinka visi ir moka, nors mokykla pati privalo tai daryti?
— Ar tėvai argumentuoja, kodėl renkasi vieną ar kitą mokyklą?
— Negali pasakyti — gera mokykla, ir viskas. Yra susiformavusi nuomonė, įvaizdis, kurį sunku pakeisti.
Politikai, norėdami, kad mokiniai pasiskirstytų tolygiau, siūlo nutraukti išankstines sutartis tarp mokyklų. Pavyzdžiui, eini į „Juventą“, automatiškai patenki į J. Janonio arba iš “Jovaro“ tiesiai į Didždvario gimnazijas. Esą tada rinktųsi ir kitas pagrindines, ne tik “Juventos“ ir “Jovaro“. Bet kas tada atsitiktų? Senas tradicijas ir trauką turinčios gimnazijos išsirinktų pačius gabiausius mokinius ir rodytų geriausią rezultatą su rinktiniais mokiniais. Kol šios nesukomplektuotų klasių— kitos miesto gimnazijos negalėtų surinkti mokinių. Yra ir kita nuomonė — palikti sutartis.
Optimalus skaičius — apie 500
— Kodėl populiarios gimnazijos gali komplektuoti tik po 6 pirmąsias klases?
— Vaikų mažėjimo banga atsirito ir iki gimnazijų — šiemet į jas atėjo 300 mokinių mažiau nei pernai. Po trejų metų gali tekti vieną iš Šiaulių gimnazijų uždaryti ar prijungti, todėl ir buvo nutarta riboti komplektavimą iki 6 klasių. Taip nusprendė patys gimnazijų direktoriai.
Apskaičiavome, kad optimaliausias mokinių skaičius mokykloje yra nuo 500 iki 550 — užtenka mokinio krepšelio pinigų ir vietos.
Irena BUDRIENĖ
