Kokius svarbiausius darbus naujoji valdžia įvykdė, kokias klaidas padarė ir kokį įvaizdį per du mėnesius Seimas sugebėjo sudaryti rinkėjams ir ekspertams?
Populistinių idėjų mėtymas į orą
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė sako, kad naujojo Seimo intencijos gražiai skamba iki šiol. „Prioritetai nėra išskiriami labai ryškiai, tai bandoma spręsti problemas visur.
Žinoma per tuos kelis mėnesius padaryti revoliuciją arba nuversti kalnus, tikrai yra neįmanoma.
Bet kas buvo turbūt ganėtinai ryšku, tai mes matėme visiškai kitokį darbo modelį, nei, kad esame įpratę. Pasirinkta lyg ir tokia strategija, kad kyla kažkokia idėja, mes ją išmetame į viešumą, o tik paskui žiūrime kaip visuomenė reaguos.
Tas dalykas man yra ganėtinai keistas“, - sako politologė Rima Urbonaitė.
Politologės vertinimu, toks populistinių idėjų mėtymas nėra naudingas nei politikams, nei visuomenei.
„Tai, ką mes matėme du mėnesius, tai tokį mėtymą idėjų, nes mes puikiai suprantam, kad visuomenė dažnai yra nepajėgi juos tinkamai įvertinti. Nes aš pavyzdžiui tikrai nieko nenusimanau specifikoje pačios mokestinės sistemos, lygiai taip pat ir su embrionais. Bet tas ir gaunasi, kad kai išmeti tokį dalyką be padarytų namų darbų, tai visuomenėje kyla konfliktai. Tokiu būdu visuomenė dar labiau skaldosi“, - sako pašnekovė.
Kol kas nėra koordinuoto darbo
Tačiau politologė nemato, kad Seime būtų susidaręs aiškus esminių problemų sprendimo mechanizmas. „Turi būti paprastas mechanizmas, kai įvardiname konkrečią problemą, ko mes iš tikrųjų laukiame iš profesionalios valdžios ir Vyriausybės, tai, kad ne jie mus klausinėtų kiekvieną kartą, bet kad jie mums pasakytų, kaip jie tą problemą spręs konkrečiai ir kokie yra rezultatai.
Tai mes šitų dalykų nematome. Bet esame labiau užtvindyti tokia informacija, kuri nebeleidžia diskutuoti dėl problemų sprendimo, o visuomenė tik dar labiau įelektrinama, dar daugiau sukuriama įtampų. Tai manau, kad reikėtų labiau tokio pirmųjų prioritetų susisteminimo ir koordinuoto darbo“, - sako politologė.
Anot Rimos Urbonaitės valdžia kol kas nėra išgryninusi ir esminių problemų. „Aš tikrai nemanau, kad pirmiausia reikėjo kelti klausimus apie seimo narių skaičiaus mažinimą. Nes buvo gaištas laikas tam, kas buvo tiesiog bandymas įsiteikti rinkėjui. Ar tikrai tai yra svarbiausia? Manau, kad ne. Yra daug svarbesnių klausimų ir problemų“, - teigia pašnekovė.
Butaforinis Seimo pirmininkas
MRU politologė Rima Urbonaitė sako, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pozicija kol kas itin silpna. „Jis vienas iš trijų pačių svarbiausių asmenų – premjeras, prezidentas ir seimo pirmininkas. Tai šitas kampas yra ganėtinai silpnas ir ta pozicija yra net nuvertėjusi. Aišku Seimo pirmininkui trūksta politinės patirties, tačiau tikrai klausimų kelia susitikimai su tuo pačiu Rusijos ambasadoriumi. Žmonės labai norėjo, kad viskas būtų nauja ir šviežia, bet atsakomybė dėl to teks dabartiniams valdantiesiems. Manau, kad buvo galima šitą spręsti kitaip, nes dabar tai tokia butaforine pozicija ir mes nematome kaip tam tikro lyderio politikoje“, - Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio darbą vertina politologė.
Vertintų kaip pradinukus
Rima Urbonaitė tikisi, kad pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną, bendro ir efektyvaus darbo bus daugiau. „Aš noriu tikėti, kad pavasario sesijoje pavyks jiems pradėti dirbti. Nes tai nėra neįmanoma.
Tai tikrai galima padaryti. Tiesiog reikia susiimti ir labai susistyguoti savo darbą ir komunikaciją. Tikrai nieko nėra neįmanoma, klausimas yra tas, kiek yra noro tai daryti ir kiek tame yra potencijos. Pažymiu dar vertini nesiryžčiau, bet turbūt kaip pradinukus reikėtų juos vertinti saulytėmis. Tai šito seimo saulytė būtų rūškanota“, - sako pašnekovė.
Daug triukšmo ir egzotiškų idėjų
Vyriausiuoju Baltijos šalių ekonomistas “Danske Bank“ Rokas Grajauskas sako, kad kol kas yra pastebimas egzotiškų pasiūlymų svarstymas Seime. „Buvo gal daugiau tokio triukšmo ir garso, ir bandymų priimti tokius kontraversiškus dalykus. Ypatingai susijusius su alkoholio akcizais, šiuo atveju buvo atsitraukta ir pirminis planas žvėriškai didinti akcizus nebuvo įgyvendintas.
Matėm įtampos tarp Seimo ir Vyriausybės, tai čia tik tokia užuomazga. Konkretus atvejis – dėl PVM lengvatos galiojimą. Ten visi tie tokie egzotiniai pasiūlymai, kurie buvo rinkiminės kampanijos metu: valstybiniai bankai ir vaistinės. Akivaizdu, kad jie buvo pastumti po kilimėliu. Ir mes matom daug triukšmo ir daug tokio nesugebėjimo įgyvendinti tuos duotus pažadus. Nes didelė dalis tų pažadų yra neracionalūs“, - sako pašnekovas.
Tačiau žiūrint iš mokestinės pusės ekonomistas priimtus įstatymus vertina nevienareikšmiškai. "Gerokai apmokestinamas individualios veiklos, ypatingai dirbantiems pagal verslo liudijimus.
Čia aš manau, kad pakankamai logiškas yra, nes egzistuoja gana skirtingas apmokestinimo lygis tarp skirtingų darbo formų. Tai čia tokios nelygios sąlygos yra sudaromos, yra iškraipoma darbo rinka. Tai toks skirtingas apmokestinamas padeda pagrindus ir nelygybei atsirasti. Mažiau logiška buvo idėja panaikinti tą lengvatą gyvybės draudimui galiojančią. O dabar papildomai apmokestinti tiems, kurie kaupia saugo senatvės pensiją – papildomai, privačiai. Ir kalbant apie antros pensijų pakopos užuomazgas prasidėjusias, norima apkarpyti ir mažinti kaupimą, kas man atrodo yra aišku nelogiška", - sako Rokas Grajauskas.
Skyla Seimas ir Vyriausybė?
Kaip dar vieną esminę rudens sesijoje primtų sprendimų problemą, Rokas Grajauskas įvardina ir akivaizdų Seimo ir Vyriausybės nuomonių išsiskyrimą. „Jeigu mes žiūrėtume į Seimą ir į Vyriausybę. Ir tai, ką mes girdime iš Vyriausybės tai yra pakankamai racionalūs visose srityse pasiūlymai ir atrodo, kad ir Vyriausybė, ir premjeras Saulius Skvernelis tai supranta. Štai pavyzdžiui, švietimo reforma yra tokia didelė ir reikalinga.
Tai atrodo kol kas, kad Vyriausybėje formuojasi sveiko proto centras, o Seime yra tokių daugiau populistinių ir egzotinių pasiūlymų galios centras. Ir tokia konkurencija, o gal net ir kova tarp šitų dviejų galios centrų yra, bus įdomu tai stebėti. Gali ilgainiui tai net išjudinti visą koaliciją ir jos stabilumą“, - prognozuoja Rokas Grajauskas.
Vertintų penketu
Ekonomistas taip pat tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje atsisuks į esminius dalykus, o ne į populistines idėjas. „Aš tikėčiausi, kad jie mažiau bandys priimti tų tokių egzotinių pasiūlymų. Ir tai, kas yra tie prioritetai, tarkim ir švietimo reforma, jie supras, kurie tie svarbiausi yra.
Tai norėtųsi tikėti, kad bus atsisukta į esminius dalykus. Tai turbūt kokį penketuką rašyčiau, nes gero pažymio tikrai nėra už ką rašyti, gal dvejeto irgi nerašysiu, bet tokio blaškymosi yra daug. Tai čia gal ir iš nepatyrimo, kadangi didelė Seimo dalis yra visiški naujokai. Tai jie gal nori labai pasireikšti ir dar nežino procedūrų, ir nesuvokia to visuomenės pasipriešinimo, kuris gali kilti. Gal apšilę kojas jie mažiau mėtysis ir neracionalių sprendimų bus mažiau“, - tikisi pašnekovas.
