Operacija ypatinga tuo, kad ji atlikta laparoskopiškai, o storosios žarnos dalis su gausiu sritinių limfmazgių ir kraujagyslių audiniu pašalinta per natūralią angą (išangę). Po tokios operacijos pacientas, 72 m. amžiaus Vilniaus gyventojas, jaučiasi gerai, ligoninėje jam teks praleisti vieną arba dvi dienas.
“Operacija pavyko, – sako prof. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Paprastai atlikus tokią operaciją preparatas, t.y. tai, kas išpjaunama, šalinama operacijos pabaigoje atlikus nedidelį pjūvelį pilvo sienoje. Šios operacijos metu to nereikėjo – dalis storosios žarnos pašalinta per išangę, o pilve liko tik kelios iki 1 cm dydžio skylutės laparoskopiniams instrumentams bei optikai įvesti, todėl po savaitės pacientas jausis tarsi nieko nebūtų buvę.”
Laparoskopinė pilvo organų chirurgija Lietuvą pasiekė dar 1992 m. Ji plačiai taikoma, tačiau reikėjo ypatingo ir chirurgų, ir įrangą gaminančios industrijos progreso, kad laparoskopinė chirurgija įsitvirtintų labai specifinėje onkologinės chirurgijos srityje.
VU Onkologijos institute atlikta operacija yra ir mažas žingsnis robotinės ir natūralių angų chirurgijos kryptimi.
“Norėčiau pabrėžti, jog niekas neatsiranda tuščioje vietoje, – sako prof. N. E. Samalavičius. – Kad atliktume šią operaciją, buvo reikalingas didžiulis kasdieninis visos mūsų Instituto operacinių komandos įdirbis ir pasaulinės patirties įsisavinimas.”
“Per pastaruosius mažiau nei dešimt metų operuoti vėžį laparaskopu tampa vis labiau kasdieniška praktika, – sako prof. N. E. Samalavičius. – Laparoskopinių storosios žarnos vėžio operacijų, kaip to ir reikėtų tikėtis, daugiausia Lietuvoje atliekame Vilniaus universiteto Onkologijos institute, kurį jau netrukus vadinsime Lietuvos nacionaliniu vėžio institutu.”
VU Onkologijos insitutas nuo 2006 m. glaudžiai bendradarbiauja su viena garsiausių gydymo įstaigų pasaulyje Mayo klinika Ročesteryje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak. Prof. N. E. Samalavičiaus, paskutinis vizitas į JAV bei šios klinikos chirurgų patirtis ir buvo akstinas atlikti Lietuvoje pirmąją storosios žarnos vėžio operaciją be pjūvio.
“Vienas šios operacijos etapų ir yra elementas, naudojamas robotinėje chirurgijoje, – sako profesorius. – Kad robotinė chirurgija yra pasiteisinusi – operuojant robotais gaunami geresni chirurginio rezultatai, būna mažiau su chirurgija susijusių šalutinių poveikių, po operacijos pacientų gyvenimo kokybė geresnė – tai jau yra įrodyta.”
“Pagrindinė robotinės chirurgijos indikacija yra onkologinės ligos, – sako prof. N. E. Samalavičius. – Kad jos naudojimas pasiteisintų, reikalinga didelė įrangos apkrova. Pagal dabartinius pasaulinius kriterijus mes galėtume atlikti apie 100 tiesiosios žarnos vėžio operacijų, 100 skydliaukės vėžio operacijų, 250 prostatos vėžio operacijų bei apie 100 onkologinių ginekologinių operacijų per metus.” Šiuo metu robotinė chirurgija labiausiai išsivysčiusi Pietų Korėjos Respublikoje. Su Seulo Yonsei universiteto
Vėžio institutu VU Onkologijos insitutas ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. “Vienas jos punktų – nemokamas mūsų gydytojų paruošimas robotinės chirurgijos virtualioje bei gyvūnų labaratorijose Pietų Korėjoje,” – sako prof. N. E. Samalavičius.
Profesorius N. E. Samalavičius tikisi, kad Lietuvos nacionalinis vėžio institutas artimiausioje ateityje tikrai galės pasiūlyti onkologiniams pacientams robotinę chirurgiją ir šioje srityje pirmaujančią pasaulinę patirtį.
