Nuo antradienio pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai iš Graikijos perima Italija. Ji žada per pusmetį didinti išlaidas, skirtas viešajam sektoriui. Jau per pirmą mėnesį Italijai pirmininkaujant, Europos Sąjungos ministrai turėtų patvirtinti Lietuvos prisijungimą prie euro zonos.
Tūkstančiai nepatenkintų Italų Romoje primena Italijos premjerui, kad pirmininkauti Europos Sąjungai nebus lengva. Protestuotojai reikalauja keisti bendrijos poltiką ir mažiau taupyti.
„Mes norime pasakyti M. Renzi, kad iš jo tikimės pokyčių Europos politikoje. Ji negali būti pagrįsta suvaržymais ir taupymu, kurie yra primetami visoms valstybėms narėms“, – sako protestuotojas Luigi Romagnoli.
Pusmetį šaliai vadovaujantis premjeras Matteo Renzi taip pat nori, kad Europos Sąjunga didintų viešojo sektoriaus išlaidas, tačiau pabrėžia, jog euras yra svarbus kovojant su krize.
„Šiandien privalome prisimti atsakomybę, kad turime eurą, ir gerbti taisykles bei tikėtis, kad kiti irgi jas gerbs. Bet drauge privalome sau pasakyti: Europa keičia savo kelią, ir augimas bei plėtra nebus įmanomi nesumažinus nedarbo lygio. Jeigu nebus galimybių užsidirbti, apie stabilumą galime pamiršti. Su šia dvasia mes eisime į Europą“, – teigia Italijos ministras pirmininkas M. Renzi.
Italijos premjeras jau kreipėsį ir į dar nepatvirtintą naująjį Europos Komisijos vadovą Jeaną Claude Junckerį, ragindamas jį leisti didinti išlaidas viešajame sektoriuje. Tačiau dėl to kairųjų vadovaujamai Italijai bus sunku susitarti su dešiniųjų pažiūrų J. C. Junkceriu bei su dešiniųjų dominuojamu Europos Parlamentu.
Italijai taip pat prieštarauja Vokietija, griežtai pasisakanti už taupymo politiką. Pačiai Italijai didinti išlaidas būtina – šalyje nedarbas kone trylika procentų, o biudžeto deficitas yra antras po Graikijos.
Dar daugiau, energingas 39-erių metų Italijos premjeras paskalbė, kad Italija per pirmininkavimo pusmetį bandys kurti „Jungtines Europos Valstijas“, didindama integraciją bei mažindama Nacionalinių valstybių svarbą. Tačiau čia Italijai pagalius į ratus tikrai kaišios Didžioji Britanija ir Vengrija.
Britanijos premjeras Davidas Cameronas piktinasi, kad vis daugiau galių atiduodama Briuseliui, o dar pridėkime tai, kad kitąmet jo laukia rinkimai, o rinkėjai vis labiau euroskeptiški.
Romos, kuri tradiciškai laikoma artima Rusijos partnere, laukia ir iššūkiai užsienio politikoje. Briuselis daug dėmesio turės skirti santykiams su Rusija, pašlijusiems dėl krizės Ukrainoje. Juolab kad Bendrija kritikuojama dėl pernelyg vangios reakcijos ir nesugebėjimo susitarti dėl griežtesnių sankcijų Maskvai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
