Europos Sąjungai (ES) pirmininkausiančių šalių vadovai, nenori būti nustumti į šoną naujojo ES prezidento, kurio pareigybė yra numatyta Lisabonos sutartyje.
Apie tai, praeitą savaitę pareiškė Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos šalių lyderiai, kurių valstybės per ateinančius 18 mėnesių pirmininkaus ES.
„Europos ateitis negali priklausyti nuo vieno žmogaus...Europos ateitis priklauso nuo institucijų,“ – sakė Belgijos premjeras Hermanas Van Rompuys, nenorintis, kad naujojo ES prezidento pareigybė užgožtų ES pirmininkaujančias šalis.
Jo kolega iš Vengrijos Gordonas Bajnais teigė, kad „reikia daugiau laiko“ nustatant „koks bus prezidento vaidmuo“ sąveikaujant su ES pirmininkaujančiomis šalimis. Pridurdamas, kad naujasis prezidentas „turi sugyventi su jau dabar veikiančiomis Europos institucijomis“.
ES prezidento pareigybė yra numatyta Lisabonos sutartyje, kuri greičiausiai, pašalinus paskutines kliūtis Čekijoje, galės būti ratifikuota iki šių metų pabaigos.
Praėjusioje ES Vadovų Taryboje Čekija gavo papildomų nuolaidų, o Čekijos Konstitucinis teismas šiandien paskelbė, kad Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Tačiau ES prezidento pareigybė įneša ir tam tikrų neaiškumų.
Sutartis numato, kad penkerius metus ES prezidento postą užimantis asmuo turės įgyvendinti bendrąją ES politiką, o ES pirmininkaujančios šalys spręs kasdienes ES problemas.
Kol kas nėra pilnai aiškų, kaip turės bendradarbiauti ES prezidentas ir ES pirmininkaujančios šalys. Kaip bus perskirstytos politinės galios. Kas turės atstovauti ES tarptautinių susitikimų metu.
Nėra aiški ir galima ES prezidento kandidatūra. ES šalys dar nėra apsibrendusios, kokio lyderio jos norėtų. Įtakingos asmenybės, kuri veiktų savarankiškai ar gero administratoriaus, tačiau, kuris visus sprendimus derintų su kitų ES šalių vadovais.
Galimos kandidatūros paaiškės lapkričio mėnesį, kai į neeilinį posėdį susirinks ES vadovai.
