Šiuolaikinio žmogaus protėviai, anot mokslininkų, tikriausiai niekada nesikryžmino su neandertaliečiais, kai tokia galimybė teoriškai egzistavo prieš 40 tūkstančių metų.
Naujausi genetiniai duomenys rodo, kad neandertaliečių DNR labai skyrėsi nuo tuo pačiu metų gyvenusių pirmųjų dabartinio žmogaus protėvių. Todėl menkai tikėtina, kad neandertaliečiai galėjo prisidėti prie šiuolaikinio žmogaus genofondo formavimosi.
Mokslininkų nuomonės ligi šiol apie neandertaliečio kraujo dalį XXI amžiaus europiečio organizme skyrėsi. Mat neandertaliečiai Europą apgyvendino anksčiau už Homo sapiens, tačiau kelis tūkstančius metų, Pleistoceno pabaigoje, šios rūšys gyveno greta.
Pagal vieną teoriją neandertaliečiai ir šiuolaikinių žmonių protėviai gyveno greta, jų populiacijos buvo susijusios, abiejų jų kryžminimosi padarinys ir yra dabartinis žmogus. Kita nuomone, Homo sapiens išstūmė neandertaliečius ir su jais nesikryžmino.
Teorijų tikrumą pamėginęs įvertinti italų mokslininkas Džordžijus Bertorelė (Giorgio Bertorelle) iš Feraros universiteto, iš dviejų kromanjoniečių griaučių ištraukė DNR ir palygino su dabartinio žmogaus DNR. Prieš 23-25 tūkstančius metų gyvenusių kromanjoniečio DNR puikiai atitiko dabartinio žmogaus genetinių variacijų spektrą, bet iš esmės skyrėsi nuo neandertaliečių, gyvenusių prieš 29-42 tūkstančius metų.
Toks duomenų neatitikimas verčia abejoti buvus ryšiui tarp greta gyvenusių neandertaliečių ir šiuolaikinio žmogaus protėvių, todėl abejotinas ir neandertaliečių indėlis į europiečių genofondą.
dpa-ELTA
