Prie Šiaulių esančiame Zoknių kariniame oro uoste pirmadienį 17.05 valandą nusileido du iš keturių NATO naikintuvų "F-16", kuriuos nuspręsta dislokuoti Lietuvoje.
Kiti du naikintuvai turėtų leistis Zoknių oro uoste pirmadienį vakare, praėjus apytikriai valandai po pirmųjų dviejų naikintuvų nusileidimo.
Sekmadienį Zoknių aerodrome jau nutūpė keli Belgijos kariniai transportiniai lėktuvai, atgabenę įrangą ir specialistus. Grįžę į Briuselį, šios priešakinės grupės atstovai pateikė gynybos ministrui raportą, kuriuo remiantis duotas įsakymas laikinai permesti į Lietuvą Belgijos naikintuvus.
Kaip pranešė Belgijos naujienų agentūra Belga, Danija, ketinusi pirmoji atlikti šią misiją, nusprendė užleisti pirmenybę Belgijai. Po to Baltijos šalyse rotacijos principu bus dislokuojami Didžiosios Britanijos, Danijos ir Norvegijos naikintuvai.
Šios keturios NATO valstybės kartu siunčia karo pajėgas į Baltijos šalis vykdyti oro erdvės policijos funkcijų. Belgija skiria Lietuvos oro erdvės apsaugai keturis naikintuvus "F-16", Danija - oro uosto aptarnaujantį personalą ir techniką, Norvegija - oro erdvės kontrolės centrą, Didžioji Britanija - operacijų valdymo personalą.
Iki šiol Lietuvos oro erdvę kontroliavo mokomieji naikintuvai, kurie dėl reikiamos įrangos ir galingumo stokos tik iš dalies gali užtikrinti oro erdvės apsaugą.
"Mes patenkame į NATO gynybos zoną. Nuo pat pirmos dienos oro erdvė bus saugoma pagal tuos pačius standartus, kaip ir kitose NATO valstybėse. Aljansas neskirsto savo erdvės į Baltijos ir Vakarų valstybių. Tikrai nėra "pirmarūšių" ir "antrarūšių" NATO valstybių", - interneto dienraštyje "Bernardinai" pirmadienį paskelbtame interviu pažymėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
"Lietuva nuo Vytauto Didžiojo laikų niekada nebuvo tokia galinga kaip šiandien. Galinga ne todėl, kad ji dabar didelė ar gerai ginkluota, bet todėl, kad tapome galingiausio pasaulyje Aljanso dalimi", - tvirtino L. Linkevičius.
Pasak krašto apsaugos ministro, Lietuva stoja į NATO ne tik dėl saugumo garantijų, bet ir tam, kad kartu su kitomis Aljanso narėmis gintų bendras vertybes visame pasaulyje.
NATO naikintuvų Lietuvos oro uoste nusileidimo dieną Lietuva, Bulgarija, Estija, Latvija, Slovakija, Slovėnija ir Rumunija tampa visateisėmis NATO narėmis. Šių valstybių narystė Aljanse bus patvirtinta Vašingtone pirmadienį deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus. Raštų deponavimo ceremonija vyks Baltuosiuose rūmuose ir bus transliuojama per Lietuvos televiziją nuo 20.45 valandos Lietuvos laiku.
Po narystę NATO patvirtinančių dokumentų pasirašymo numatytas JAV Prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) sveikinimas, skirtas Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos bei Slovėnijos gyventojams.
Lietuvai šioje ceremonijoje atstovaus Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos krašto apsaugos ministras L. Linkevičius. Tarp aukštų užsienio šalių pareigūnų bus NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis (Jaap de Hoop Scheffer).
Pirmadienį 23.40 valandą numatyta naujųjų NATO narių pagerbimo ir iškilmingos vėliavų pakėlimo prie Baltųjų rūmų ceremonijos tiesioginė transliacija per Lietuvos televiziją.
ELTA
