Nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog lytiškai plintančios infekcijos epidemija pastaraisiais metais yra kontroliuojama, epidemiologai labai abejoja tokios statistikos pagrįstumu.
Išsivysčiusioms Vakarų šalims įgyvendinus specialias profilaktikos ir kontrolės programas, pavyko stabilizuoti tokių ligų plitimą, tačiau Lietuva, kaip ir Rytų Europos šalys, patenka į grėsmingos lytiškai plintančių ligų plėtros regioną.
Kadangi paaugliai yra linkę dažnai keisti lytinius partnerius, o prezervatyvus naudoja tikrai ne visada, užsikrėtimo tikimybė tarp jaunų žmonių yra labai didelė. Norint užkirsti kelią lytinių ligų plitimui, būtina žinoti daugiau apie paauglių lytinę elgseną ir jų mąstymo ypatumus.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atliko 8 − 12 klasių mokinių lytinės elgsenos ir žinių apie lytiškai plintančias infekcijas tyrimą Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrime dalyvavo 712 mokinių, kurių amžiaus vidurkis − 16,3 metų.
Kas ketvirtas (25,3 proc.) tyrime dalyvavęs mokinys jau buvo turėjęs lytinių santykių. Tokių paauglių amžius svyravo nuo 12 iki 18 metų. Kas penktas mokinys pirmuosius lytinius santykius turėjo būdamas 15 metų, kas trečias − 16 metų amžiaus.
Pradėjus gyventi aktyvų lytinį gyvenimą, kas ketvirta mergina ir kas penktas vaikinas susidūrė su neplanuoto nėštumo baime, kas dvidešimta mergina ir kas dešimtas vaikinas bijojo lytiškai plintančių infekcijų.
Pirmiesiems lytiniams santykiams mokiniai dažniau rinkosi tokio paties arba panašaus amžiaus asmenis. Pirmųjų lytinių santykių metu nuo alkoholio buvo apsvaigęs kas ketvirtas vaikinas ir beveik kas penkta mergina. Nuo narkotinių medžiagų − 1 iš 100 vaikinų ir 1 iš 75 merginų.
Per paskutinius 12 mėn. lytinių santykių su asmeniu, kuriam už tai reikėjo mokėti pinigus, neturėjo nė viena tyrime dalyvavusi lytinį gyvenimą gyvenanti mergina, tačiau juos turėjo kas 24 vaikinas (visi lytinius santykius už pinigus turėję vaikinai buvo abiturientai).
Dažniausiai apsisaugojimui nuo lytiškai plintančių ligų mokiniai:
- Naudojo prezervatyvus;
- Propagavo lytinio akto nutraukimą;
- Naudojo kontraceptines priemones.
Savaime suprantama, jog apsaugos priemonėmis paaugliai naudojosi norėdami išvengti nepageidaujamo nėštumo (79 proc. mokinių) bei apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų (43,2 proc. mokinių). Net 6,3 proc. mokinių nenaudojo jokių apsaugos priemonių.
Informaciją lytiniais klausimais jauni žmonės gauna įvairiais būdais. Beveik pusė (44 proc.) tyrimo dalyvių informacijos ieško internete, kas dešimtas mokinys jam rūpimais klausimais konsultuojasi su draugais.
Kaip nekeista, vienas iš 40 tyrime dalyvavusių mokinių nežinojo, kur galima įsigyti prezervatyvų.
Vos 49,3 proc. merginų ir 39,3 proc. vaikinų yra kalbėję apie saugius lytinius santykius su tėvais. Kas trečiam 9 − 12 klasių mokiniui mokykloje vykusios pamokėlės apie saugius lytinius santykius ir lytinį gyvenimą nebuvo naudingos ir dar nežinomos informacijos nesuteikė.
Daugiau negu pusė (55,2 proc.) tyrime dalyvavusių mokinių informaciją apie šeimos planavimą, saugius lytinius santykius bei lytiškai plintančias infekcijas norėtų gauti iš jaunų, šiomis temomis apsišvietusių asmenų, 33,6 proc. − iš tėvų, 24,9 proc. − iš mokytojų.
Deja, lytinis švietimas Lietuvos mokyklose nėra privaloma disciplina, ne visi mokytojai yra pasirengę kalbėti apie saugius lytinius santykius bei lytiškai plintančias infekcijas; vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai nepatenkinti informacija, gaunama mokyklose. Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, atsižvelgdamas į gautus tyrimo rezultatus, ateityje planuoja vykdyti su lytiniu švietimu susijusią veiklą.
