2007 m. birželio 6 d., Vilnius. „Klaipėdos laivų remonto“ gamyklos teritorijoje ryškėja naujojo jos veido bruožai ir kuriasi pirmieji nuomininkai. Liepos pradžioje čia pradės veikti restoranas, laivybos reikmenų parduotuvė bei laivų aptarnavimo centras, o rudenį duris atvers trijų žvaigždučių viešbutis, laivybos reikmenų parduotuvė bei laivų aptarnavimo centras.
Restoranas, viešbutis ir laivų aptarnavimo centras įsikurs bendrovių „Eika” ir „Achema” konsorciumo „Jūros vartai“ šiuo metu baigiamuose rekonstruoti istoriniuose pastatuose – būsimoje uostamiesčio pramogų ir laisvalaikio zonoje, kuria miestui bus sugrąžinta istorinė jo dalis.
Trijų pastatų vykdomos rekonstrukcijos projekto vertė – daugiau nei 13 mln. litų. Planuojama, kad iš viso „Jūros vartų“ projekto įgyvendinimas kainuos daugiau kaip 750 mln. litų.
„Jūros vartų“ teritorijoje baigiami rekonstruoti pastatai – ryžių malūnas, keltininko namelis ir jachtklubas – XVIII amžiaus istoriniai paminklai, pastatyti Klaipėdos, kaip svarbaus uosto ir jūrų prekybos taško, suklestėjimo laikotarpiu. Viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione “Jūros vartai” yra vieta Klaipėdos centre, susisiekianti su uostu. Atvira ir laisvai prieinama visuomenei ji tapo tik 2005 metų pavasarį. Dabar šioje erdvėje kuriama poilsio, pramogų bei turizmui skirta infrastruktūra.
Ryžių malūne ir keltininko namelyje įrenginėjamas trijų žvaigždučių viešbutis, priklausantis „Navalio“ viešbutį Klaipėdoje valdančiai bendrovei „Baltijos Dorė“. Jame planuojama įrengti 46 kambarius, kurie vienu metu galės priimti apie 90 svečių, du maždaug 100 vietų restoranus, dvi konferencijų sales, turinčias iš viso 160 vietų.
Jachtklube įsikurs pramoginių laivų aptarnavimo centras. Mediniame 4 aukštų pastate bus įrengti dušai, sauna, skalbykla, pramoginių laivų uosto biuras. Taip pat planuojama įrengti jūrinių prekių parduotuvę, restoraną-piceriją, mansardiniuose aukštuose - biurus.
„Sovietmečiu šie pastatai buvo arba apgriuvę, arba visiškai apleisti, tad prikelti antrajam gyvenimui šiuos istorinius paminklus buvo pirmoji svarbi „Jūros vartų“ užduotis“, -- teigia projekto vystytojos bendrovės „Eika” komercinių patalpų skyriaus vadovas Martynas Žibūda.
Rekonstruotų pastatų projekto autoriai - architektai Snieguolė Stripinienė, Saulius Stripinis ir Elvyra Kaltanaitė. Pasak S. Stripinienės, architektai, remdamiesi istorine medžiaga, siekė atkurti buvusį krantinės vaizdą su jai būdingais fachverko elementais. „Pastatai statyti skirtingu metu. Amžių sandūroje jie ne kartą keitė savo formą, tad mums teko sudėtinga užduotis išsaugoti jų istorinius bruožus sukuriant tarpusavio darną“, -- sako viena projekto autorių.
Įspūdingas šešių aukštų tipiškas senosios Klaipėdos architektūros statinys, Ryžių malūnas, buvo sugriautas po Antrojo pasaulinio karo. Likusioje vienaaukštėje kontoroje dirbo uosto administracija. Istorinis namas atstatytas pagal praėjusio amžiaus pradžioje užfiksuotas nuotraukas, išlaikant XIX amžiaus pabaigos fachverkinį stilių.
Antrasis rekonstruotas pastatas -- keltininko namelis – Klaipėdos pilies plane užfiksuotas XVII a. Jame gyveno keltininkas ir veikė vadinamoji Rąsto tarnyba (mokesčių surinkimas už naudojimąsi keltu). Vėliau keltininko namas buvo išplėstas į didesnį vieno aukšto pastatą su mansarda. Šis XIX a. pradžioje perstatytas į ištaigingą klasicistinio stiliaus pastatą, prie jo prijungti įvairūs priestatai, laiptinės. Keltininko namelis išsiskiria eklektiška architektūra: nuo Žvejų gatvės matomas klasikinis fasadas, nuo upės pusės – su fachverko elementais. Pagal išlikusias XX a. pradžios fotografijas architektai atkūrė keltininko namo formas ir po restauracijos šis statinys atgimsta autentišku pavidalu.
Restauruojant trečiąjį pastatą – jachtklubą – išsaugotos kai kurios šimtametės medinės konstrukcijos. Po didžiojo 1854 m. Klaipėdą nusiaubusio gaisro šis sandėlis gelbėjo uostą, nes jūrų prekyba dar labiau išaugo. Pastato forma po rekonstrukcijos išliko nepakitusi: buvo tik pakoreguotos sovietmečiu prilipdytos fasado detalės bei įrengta 150 kv. m terasa lauko kavinei.
Fachverkas – klasikinis Vakarų Europos mažaaukščių statinių konstrukcijos tipas, kurį galima laikyti šiandieninių karkasinių namų prototipu. Jį sudaro karkasas, suformuotas iš horizontalių bei vertikalių elementų ir ramsčių bei medinės sijos. Sienų tarpai buvo užpildomi akmenimis, plytomis, plaušais, moliu, mediniais tašais ir net buitinėmis atliekomis. Fachverkas dalija fasadą į skirtingos formos plokštes ir suteikia pastatui savitą išvaizdą. Fachverko populiarumo priežastis paprasta – mūrui statyti reikėjo tvirto pagrindo ir gilių pamatų, o tai žemose pelkėtose vietovėse brangiai kainavo. Todėl karkasiniai statiniai išpopuliarėjo dėl nedidelio konstrukcijų svorio ir patrauklesnės kainos.
