Tarp pirmųjų Europos žemyne prieš maždaug 800 000 metų įsikūrusių urvinių žmonių buvo plačiai paplitęs kanibalizmas, atskleidė Ispanijoje atliktas tyrimas.
Ištyrę suakmenėjusius kaulus, aptiktus urvinių žmonių gyventame Gran Dolina urve šalies šiaurėje esančiuose Sierra de Atapuerca kalnuose, archeologai ant jų liekanų aptiko ankstyvaisiais akmeniniais įrankiais paliktų pjovimo žymių, skelbia „Daily Mail“.
Tarp stumbro, elnio, laukinių avių ir kitų gyvulių kaulų mokslininkai aptiko ir mažiausiai 11 nužudytų žmonių vaikų bei paauglių liekanas. Jų kaulai taip pat buvo suskaldyti akmeniniais įrankiais, kad būtų galima iščiulpti maistingąsias kaulų smegenis, teigiama pranešime. Aptikta įrodymų, kad, perskėlus kaukoles, buvo valgomos ir vaikų galvos smegenys.
Homo antecessor rūšies moteris, gyvenusi Atapuerca kalnuose, valgo kito urvinio žmogaus galvos smegenis. Rekonstrukcija. „Wikipedia“ nuotr.
Pasak vieno iš šiame tyrime dalyvavusio Ispanijos Žmogaus evoliucijos nacionalinio tyrimų centro mokslininko José Maria Bermúdez de Castro, ant urvinių žmonių kaukolių apatinės dalies kaulų aptikti rėžiai liudija, kad jiems akmeniniais įnagiais buvo atskirtos galvos. „Galbūt po to buvo perskeltos ir kaukolės, kad būtų galima pasiekti smegenis. Smegenys jiems buvo puikus maistas“, - sakė mokslininkas.
Mokslininkai mano, kad Europoje apsigyvenę pirmieji dabartinių žmonių protėviai praktikavo kanibalizmą ir dėl to, kad kovojo su priešiškomis gentimis, ir norėdami patenkinti savo mitybos poreikius. Kitų genčių vaikai ir paaugliai buvo palyginti lengvas grobis. Žmonių kaulai su akmeninių įrankių paliktais rėžiais liudija, kad kanibalizmas tarp urvinių žmonių buvo paplitęs maždaug 100 000 metų, o tai reiškia, kad tai buvo nuolatinė praktika, o ne pastangos išlikti užėjus badmečiams, sakoma pranešime.
