Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tai, kaip mama dramblė rūpinasi savo mažyliu pirmaisiais dvejais jo metais, turi ilgalaikių pasekmių visam tolesniam jo gyvenimui.
Tyrėjai aptiko ryšį tarp drambliuko patiriamos motiniškos globos ir jo gyvenimo kokybės ateityje. Per pirmus dvejus metus motinos rūpesčio stokojantys drambliukai lėčiau vystosi ir vėliau bręsta, informuoja bbc.co.uk.
Tyrimas paskelbtas „Biology letters“ žurnale.
„Motinos rūpinimasis jaunikliu pirmaisiais dvejais jo gyvenimo metais turi ilgalaikių pasekmių – maždaug 40-čiai metų“, – konstatavo tyrimo bendraautorė Phyllis Lee iš Stirlingo universiteto.
„Klausimą, kaip gyvūnai ilguoju periodu reaguoja į iš pirmo žvilgsnio mažmožius, nutinkančius pirmaisiais jo gyvenimo metais, mes linkę ignoruoti. Šios problemos aktualumą pastebime tik žmonių gyvenime“, – atkreipė dėmesį mokslininkė.
Profesorė P. Lee su tarptautine tyrėjų komanda tvirtina, kad nepatyrusios motinos dažnai savo jaunikliais „rūpinasi netinkamai“
„Dažnai jos ne tik yra nepatyrusios, bet ir fiziškai nepasirengusios gimdyti. Jei dramblė mama tampa būdama 10–12 metų, ji mažyliui išnešioti ir tinkamai juo pasirūpinti yra per smulki. Dėl to jaunikliai dažniau miršta, o išgyvenusieji visą likusį gyvenimą jaučia neigiamas pasekmes, ypač patinėliai“, – konstatavo profesorė.
Tarp šių neigiamų pasekmių – seksualinio ir fizinio vystymosi sutrikimai.
„Ypač tai paveikia vyriškos lyties drambliukus. Jie užauga žemesni nei normalaus ūgio suaugę drambliai. Dėl to per vėlai pradeda reprodukuotis. Jie niekada netampa tokie dideli kaip jų bendraamžiai, todėl visą gyvenimą susiduria su dauginimosi kliūtimis“, – aiškino profesorė R. Lee.
„Kadangi gyvenimo trukmė nėra labai ilga, bergždžiai praradus keletą potencialiai reprodukcinių metų patiriama reprodukcinė sėkmė dramatiškai sumenksta“, – aiškino biologė.
Tyrėja priminė, kad dramblės jauniklių gali susilaukti gerokai anksčiau už patinėlius – būdamos 10–12 metų. Drambliai seksualiai subręsta ir gali apvaisinti dramblę tik sulaukę 25–30 metų.
