Giedrė Sankauskaitė
Jeigu Lietuva nuo kitų metų įsives eurą, mūsų šalį pasieks 132 mln. vienetų euro banknotų, t.y. 114 tonų sveriantis pinigų maišas. Tai tiek pat, kiek ir 26 drambliai. Šiam sunkiasvoriui pasitikti Lietuvos verslininkai ir politikai pradėjo ruoštis jau dabar.
Lietuva kol kas yra vienintelė šalis iš Baltijos sesių, kurioje gyventojai vis dar prieš išvykstant į kitą ES šalį turi eiti į valiutų keityklą. Nors dar nėra galutinai aišku, ar Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus ir nuo 2015 metų sausio turės naująją valiutą, tačiau verslo atstovai jau trina rankomis ir pradeda ruoštis euro įvedimui šalyje.
Neretai galima išgirsti kalbų, kokią žalą patirtų valstybė, jeigu ir kitąmet, kaip ir 2007 metais, šalyje nebūtų įvestas euras. Blėstantis mūsų šalies patrauklumas užsienio investuotojams, didėjanti atskirtis tarp Latvijos bei Estijos ir panašūs minusai įžvelgiami Lietuvai likus prie lito dar ilgesniam laikui.
„Euro įvedimas suteiks papildomą impulsą Lietuvos ekonomikai ir šalies gyventojų gerovei“, – įsitikinusi ūkio viceministrė Rasa Noreikienė. Pasak jos, įsivedus eurą išnyktų valiutos kurso rizika, mažėtų gyventojų ir įmonių skolinimosi kaina. Be to, visoms Baltijos šalims įsivedus eurą, regionas taps labiau integruotas ir patrauklesnis investuotojams.
„Gilesnė Lietuvos ekonominė integracija ES kuria palankesnę aplinką tarptautinei prekybai ir darbo vietų kūrimui“, – įsitikinus R. Noreikienė.
Dalijasi patirtimi
Vienas faktas akivaizdus – broliai latviai mus aplenkė. Iš dalies tai ir skatina Lietuvių verslininkus ir valdžios atstovus aktyviau siekti euro.
Nors ES Taryba tik liepos mėnesį skelbs sprendimą, ar Lietuvoje nuo kitų metų pirmosios dienos bus įvestas euras, verslininkai jau semiasi patarimų iš Latvijos verslininkų.
Neseniai vykusioje Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rengiamoje diskusijoje atvykę Latvijos verslo atstovai pasakojo, su kokiomis problemomis jiems teko susidurti. Užduotys, kurias prekybininkai turėjo įvykdyti prieš euro įvedimą, nebuvo lengvos – kasų sistemų perprogramavimas, kainų lentynose pakeitimas, darbuotojų apmokymai, piniginių srautų ir procesų valdymas ir daug kitų, o potencialių grėsmių ar trikdžių sąrašas buvo tikrai netrumpas.
Mokėsi iš estų
„Rimi Latvija“ projektų vadovė Krsitine Miezite – Zeltina, kuri buvo atsakinga už visus su euro įvedimo ir kainų pateikimo klientams Latvijoje klausimus leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad patys dar prieš įsivedant patirties sėmėsi iš kaimyninės Estijos. Moteris atkreipė demesi į potencialias rizikas.
„Pradedant prekiauti eurais būtina skirti didesnį dėmesį saugumui, didėja įsilaužimų tikimybė. – dėstė „Rimi Latvija“ projektų vadovė. – Gali kilti problemų ir su IT sistemomis, kuomet paskutinėmis dienomis paintensyvėja valiutų keitimai“.
Moteris savaitraščiui pasakojo, kad padidėjo išlaidos ir apsaugai. Visos sistemos per pirmąsias dvi savaites, kada galima atsiskaityti dar dvejomis valiutomis turi veikti sklandžiai.
„Pirmosiomis dienomis dauguma atsiskaitymų buvo atlikta grynaisiais pinigais, – prisimena K. Miezite-Zeltina. – Bet jau pirmosios savaitės pabaigoje dauguma atsiskaitymų grynaisiais pinigais buvo atliekami eurais“.
„Latvijoje jau sausio 10 dieną 85 proc. atsiskaitymų vyko eurais, taigi pasikeitimai buvo greiti“, – taip pat pastebi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Konferencijoje kalbėję verslininkai pabrėžė, kad ypatingai svarbus ir verslo bei valstybinių insititucijų bendradarbiavimas. Pastarosios pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti kaip kelrodis, kurios aiškiai nurodytų verslui keliamus reikalavimus.
„Ypatingai svarbus Ūkio ministerijos ir verslo, ypatingai prekybininkų, bendras darbas yra geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas“, – antradienį kalbėjo Ūkio ministras. Pasak jo, Ūkio ministerijos pagrindinė užduotis – aiškinti euro įvedimo niuansus ir padėti verslui.
Nesilaiko reikalavimų
Daugumai žmonių baiminasi, kad Lietuvoje, prieš įvedant eurą kils daugumos produktų ir paslaugų kainos. Ūkio ministerija ramina gyventojus ir teigia, kad balandžio mėnesį jau bus paruoštas memorandumas, kurį pasirašydami verslo atstovai pasižadės, kad įvedant eurą bus užtikrinamas sąžiningas paslaugų bei prekių perskaičiavimas.
„Tai bus savanoriškas pasirašymas“, – pabrėžia ūkio viceministrė.
R. Noreikienė pabrėžia, kad Latvijoje pastebėtini pagrindiniai pažeidimai susiję su smulkiaisiais verslais.
„Jautriausi kainų kilimui sektoriai, tokie kaip kirpyklos, autoservisai, kavinės, beveik nebuvo įtraukti, kur daugiausia čia kainos ir pakilo“, – kalbėjo R. Noreikienė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas teigė, kad, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, euro įvedimo laikotarpiu daugiausia pažeidimų taip pat buvo nustatoma smulkaus verslo įmonėse – kavinėse, kirpyklose, automobilių servisuose, kur euro įvedimo laikotarpiu, kainos buvo keliamos nepagrįstai.
Todėl, pasak jo, ketinama pritaikyti Latvijoje pasiteisinusią priemonę, kai viešai paskelbiama šimto pagrindinių prekių kainų augimo statistika per paskutinius 10 metų.
„Svarbiausių prekių krepšelio kainų pokyčio viešas paskelbimas duos naudingos informacijos vartotojams ir tuo pačiu kontroliuos verslininkus“, – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rengtoje konferencijoje kalbėjo F. Petrauskas.
Ministerijos duomenimis po euro įvedimo Latvijoje 90,43 proc. kainų liko tame pačiame lygyje. Vis dėlto vidutiniškai 4,52 proc. kainų pakilo ir 4,9 proc. kainų nukrito. Tačiau pastarųjų kainų svyravimui galėjo turėti įtakos nebūtinai euro įvedimas.
Didėja apkrova
V. Vasiliauskas pasakojo tvirtai tikintis, kad nuo kitų metų Lietuvoje įsigalės euras ir pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, jog verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta.
„Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių. Todėl būtina, kad jos kuo tiksliau ir kuo anksčiau įvertintų grynųjų eurų poreikį bei bendradarbiautų su bankais“, – antradienį kalbėjo V. Vasiliauskas. Pasak Lietuvos banko vadovo, grynųjų pinigų poreikis gali išaugti 3–5 kartus, o atsiskaitymų skaičius apie 20 proc.
„Per pirmąsias dvi savaites bendros apyvartos laikotarpiu atsiskaitant grynaisiais litais grąža duodama eurais, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstos priežastys, dėl ko to negalima padaryti”, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Išaugus grynųjų pinigų atsiskaitymų skaičiui Lietuvos bankas pataria verslininkas kuo anksčiau pradėti tartis su bankais, pinigų pervežimo įmonėmis ir draudimo įmonėmis. Be to, reikėtų numatyti eurų saugojimo vietas.
„Klientų skatinimas euro įvedimo metu daugiau naudotis negrynaisiais bei rekomenduojama rengti monetų surinkimo akcijas“, – patarimus verslininkams dalijo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, prekybos įmonės gali tapti „pinigų keitimo vietomis“, ypač tose vietovėse, kur arti nėra bankų ar pašto skyrių. Pabrėžiama, kad valiutos pasikeitimo pereinamuoju laikotarpiu stipriai išauga pinigų pervežėjų apkrova.
„Banknotai bus atsigabenami iš kažkurio ES nacionalinio centrinio banko, o monetos bus kalamos Lietuvoje, tai iš viso bus 370 mln. monetų ir 132 mln. banknotų“, – skaičiavo V. Vasiliauskas. Pasak jo, didžiausia dalis grynųjų pinigų bus paskirstyta prekybos įmonėms.
FAKTAI: Euras Lietuvoje
Liepos mėnesį ES Taryba paskelbs, ar Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 d. bus įvestas euras
Po 30 dienų, kada ES Taryba paskelbs sprendimą, kainos privalomai bus pateikiamos tiek eurais, tiek litais.
Nuo 2015 metų sausio mėnesio neribotą laiką Lietuvos banke bus nemokamai litai keičiami į eurus.
Pažintinių euro monetų rinkinių pardavimo pradžia – 2014 m. gruodžio mėnuo.
