Kai garsaus Amerikos fiziko ir biologo, rašytojo ir politikos patarėjo bei klasikinės muzikos žinovo Lewiso Thomaso paklausė, kokį pranešimą išsiųstų iš Žemės į kosmosą, jis nedvejodamas atsakė: „Išsiųsčiau visus Johanno Sebastiano Bacho kūrinius“. O po pauzės pridūrė: „Bet tai jau būtų begėdiškas žmonijos pasipuikavimas“.
Ši XX amžiuje suformuluota mintis skatina dar kartą susimąstyti apie beribio kūrybingumo genijaus meną, dar kartą įsiklausyti į Bacho muziką, lyg norint įsitikinti, ar ji galėtų būti garsinis žmonijos simbolis galaktikoje. Ūmai iškyla dar viena „pagyrūniška“, bet šmaikšti „tarpgalaktinė“ mintis, išsakyta menininko Douglaso Adamso: „Žemėje vaikščiojo tik trys didieji genijai. Mozartas mums atskleidė, ką reiškia būti žmogumi; Beethovenas – ką reiškia būti Beethovenu; o Bachas mums atvėrė, ką reiškia būti visatos centru“.
Po tokių kosminių minties skrydžių tiesiog maga išgirsti Bacho muziką ir Žemėje, realiame laike bei erdvėje, gyvai. Šią misiją Lietuvoje įgyvendinti ėmėsi Bacho muzikos specialistas prof. Algirdas Vizgirda ir jo vadovaujamas ansamblis „Musica humana“. J.S.Bacho gimimo dieną, kovo 21-ąją, jie sumanė paskleisti žinią apie didžiausią visų laikų mūsų planetos kompozitorių, – jei ne visatai, tai bent Vilniaus gyventojams ir svečiams, – surengdami pirmąjį tarptautinį J. S. Bacho muzikos festivalį.
Šio renginio iniciatoriui Algirdui Vizgirdai pernai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, kurią jis pelnė už kūrybiškas iniciatyvas bei konceptualias koncertų programas. Įvertinti menininko gebėjimai atsispindi ir J. S. Bacho festivalio turinyje, kurį sudaro 6 teminės programos.
Gimus Bachui, pasaulis pasikeitė. Tad, matyt, neatsitiktinai pirmasis festivalio koncertas įvyks pirmą astronominio pavasario dieną – pavasario lygiadienį, kai drauge su gamta Vilniuje ims busti ir Bacho kūrybinė energija. Koncertas kompozitoriaus gimimo dienai įvyks kovo 21 d. 18 val. Evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kūrėjas gimė senoje ir gausioje muzikų dinastijoje ir pats išaugino net keturis tuo metu itin populiarius kompozitorius. Jų kūryba skambės koncerte „Bachas ir jo sūnūs“ balandžio 1 d. 18 val. Evangelikų liuteronų bažnyčioje. Daugiasluoksnė, beribė ir tvari Bacho muzikos vizija iki šiol žadina įkvėpimą įvairių šalių ir įsitikinimų kompozitoriams. Jos įtaka skleidžiasi festivalio programose „Bachas ir Lietuvos muzika“ kovo 25 d. 18 val. bei „Bachas ir XX a. muzika“ balandžio 4 d. 18 val. Evangelikų liuteronų bažnyčioje. Itin pikantišką, kompozitoriaus taip mėgto kavos aromato prisodrintą vakarą žada koncerto „Bachas ir „Kavos kantata“ programa kovo 29 d. 18 val. „Naručio“ viešbučio Kolonų salėje. Galiausiai balandžio 9 d. 18 val. Evangelikų liuteronų bažnyčioje ir balandžio 10 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje skambės „Velykų oratorija“. Ją išgirdęs, autoritetingas filosofas Isaiahas Berlinas tarė: „Kai angelai gieda Dievui, jie gieda Bachą; vienas kitam jie gieda Mozartą“.
Kritikai teigia, kad puristinės ir išraiškingos ansamblio „Musica humana“ interpretacijos ne kartą atvėrė unikalų Bacho muzikos pasaulį. „Tai buvo paties aukščiausio lygio barokas“ – sužavėta rašė Danijos spauda. Tai visiškai įtikima, net niekada negirdėjus ansamblio grojimo, o vien žinant, kad jis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, įsiliejęs į senosios muzikos autentiškos interpretacijos judėjimą Europoje, daugelį metų gludinęs savo estetiką ir stilių.
J. S. Bacho muzikos festivalyje suburtos itin gausios Lietuvos bei užsienio atlikėjų pajėgos. Tai jaunatviškas prof. Donato Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir įgudęs Lietuvos kamerinis orkestras, solidūs „Polifonijos“ choristai iš Šiaulių (vadovaujami Gedimino Ramanausko) ir progresyvus „Jaunos muzikos“ jaunimas (vadovaujamas ir diriguojamas Vaclovo Augustino), žinomi vokalistai Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Ignas Misiūra (bosas-baritonas), Mindaugas Zimkus (tenoras) ir du žavūs pietiečiai – pučiamųjų virtuozai Alessandro Baccini (obojus, Italija) bei Jeanas Ferrandis (fleita, Prancūzija).
