Prieš 55 metus, 1954 09 25 Biržų girioje žuvo paskutinis Pilėnų tėvūnijos vadas Steponas Giedrikas (g. 1925 10 05)
1951 metų vasarą Žaliosios rinktinės vadai ėmėsi iniciatyvos prijungti Vabalninko, Biržų, Rokiškio, Pandėlio rajonuose veikiančias partizanų grupes. 1951 metų rugpjūčio pabaigoje Biržų girioje įvyko partizanų susitikimas. Dalyvavo svečiai iš Žaliosios rinktinės Gedimino tėvūnijos vadas B.Žilys-Saulius ir Žaliosios rinktinės štabo visuomeninės dalies viršininkas Julius Navakas-Tilvikas, Kęstučio tėvūnijos būrio vadas Tautmylis Vaitiekūnas- Zubrys, Vabalninko krašto partizanai K.Kregždė-Piršlys ir J.Baltušis-Trimitas, Biržų girioje veikę partizanai.
Biržiečiams pasiūlyta prisijungti prie Žaliosios rinktinės ir tapti LLKS (Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjūdis) organizacijos nariais. Dauguma vietinių partizanų sutiko. Buvo nutarta įkurti Sierakausko tėvūniją, ją sudarė penki būriai: Jono Krivicko-Krivio, Lino Pivoravičiaus-Kanapės, Kosto Kregždės-Piršlio, Broniaus Krivicko-Vilniaus, Jono Baltušio-Trimito.
1951 metų rugsėjį tėvūnijos pavadinimas pakeistas Pilėnų (veikė1951–1956 metais) tėvūnija. Sudarytas štabas: vadas Steponas Giedrikas-Girietis, šabo viršininkas – Linas Pivoravičius, nuo 1952 metų rugsėjo jį pakeitė K.Kregždė; štabo visuomeninės dalies viršininku paskirtas Romas Petronis-Siaubas, o nuo 1952 metų rugsėjo – Alfonsas Valentėlis-Milžinas.
Steponas Giedrikas – pirmas ir paskutinis „Pilėnų“ tėvūnijos vadas. Po eilės čekistinių operacijų, po apnuodyto partizano Roberto Tučo suėmimo Pagervėje Adolfo Striškos namuose 1954 09 21, po R.Tučo palūžimo, jis žuvo Biržų girios masyvo pietiniame krašte, du kilometrai nuo Kūginių kaimo.
Beje, operacijoje prieš S.Giedriką kartu buvo vedžiojamas ir R.Tučas, iš kurio turimo automato PPŠ saugumo sumetimais buvo išimtas dūžiklis. Nepaisant įvairių pažadų, vėliau R.Tučas įvairiuose Rusijos lageriuose iškalėjo beveik 24 metus.
2000 metų vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu S.Giedrikas po mirties apdovanotas Vyčio ordinu.
