Pirmalaikių rinkimų tema neišvengiamai yra gyva ir labai aktuali daugeliui politikų ir, žinoma, rinkėjų. Ši tema nuolat eskaluojama, net ir prašymais priimti sprendimą iš šalies, nors atsakomybė tenka Seimui. Kai kurių parlamentarų išankstinė nuostata, kad Seimui nepavyks susitarti dėl pirmalaikių rinkimų, stebina, nes būtent pirmalaikiai rinkimai – alternatyva susiklosčiusiai kontroversiškai mažumos Vyriausybės ir menkai sustyguotai Seimo veiklai. Būtent tokią alternatyvą esamai situacijai ir pasiūlėme įgyvendinti – registravome Seimo nutarimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Šalyje susiklosčiusios politinės situacijos klampumas, pastoviai augantis visuomenės nusivylimas valdžia ir jos atstovais, reikalauja aiškaus apsisprendimo dėl – žingsnių, galinčių išvesti mus iš esamos padėties ir jokie kosmetiniai politinio veido pagražinimai nepakeis įvykių raidos norima kryptimi, krizė toliau gilės.
Akivaizdu, kad mažumos Vyriausybės eksperimentas nepasiteisino. Galbūt ir ankščiau reikėjo imtis kardinalių priemonių spręsti susidariusią situaciją, kuri iš dalies susiklostė ir dėl koalicinei Vyriausybei suteiktos opozicijos paramos. Vyriausybės, kuri iš pradžių atrodė pajėgi dirbti ir spręsti, veikla, įtikino, kad nieko panašaus nebuvo galima tikėtis. Ministrų kabineto neveiklumas, politinės valios neturėjimas, sąlygų jai veikti nebuvimas, įtikina, pirmalaikių rinkimų būtinybe. Be kita ko, socialdemokratai svarstydami pirmalaikių galimybę, turėtų suprasti, kad tai atsarginis planas Gediminui Kirkilui atsitraukti, nes Lietuvai reikia naujos Vyriausybės, kuri atsigręžtų į svarbiausias bėdas, įvardintų prioritetus ir turėtų noro bei valios veikti. Nauja Vyriausybė, turinti aiškią politinę daugumos paramą ir ryžtingą veiklos programą – pirmasis ankstesnių rinkimų privalumas.
Pastaruoju metu, Seime ypač jaučiama tvyranti įtampa. Seime nuolat vėluojama priimti sprendimus arba jie priimami skubotai. Tik keletas pavyzdžių, kai chaosas nustelbia pačios problemos sprendimą: štai saugaus eismo automobilių keliais įstatymo svarstymas – nebuvo aiškios strategijos, išsamių svarstymų, ir vos tik priėmus įstatymą pasigirdo balsai, raginantys kurti darbo grupę – peržiūrėti įstatymą – tai rodo kertinę bėdą, kuri glūdi sprendimų priėmimo mechanizme. Kitas pavyzdys – Seime palaimintas 2008 m. Valstybės biudžetas. Toks sprendimas dėl biudžeto, kuris daugelio netenkino iš esmės, rodo, kad nėra sąmoningumo arba – biudžetinių interesų prioritetą (už 300 mln. buvo nupirkta Seimo dauguma). Šie ir eilė kitų pavyzdžių rodo, kad yra susiklosčiusi kritinė situacija ir konstruktyvus darbas Seime, su esama politinių partijų pasiskirstymų, kuris veda prie labai atsitiktinių palaikymų mažumos vyriausybei, tampa nebeįmanomas. Galimybė pamatyti naują ir darbingą Seimą – antrasis pirmalaikių rinkimų privalumas.
Be kita ko, ir Lietuvos žmonės pavargo nuo politikų rietenų ir neveiklumo, tad pavasaris būtų ypač tinkamas laikas pirmalaikiams rinkimams. Jei sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų būtų priimtas sausį (ir tai trečiasis pirmalaikių rinkimų privalumas), rinkimus galėtume rengti balandžio mėn., galbūt atšilę ir giedresni orai įkvėptų optimizmo ir Lietuvos žmonėms, kurie pasiryžtų gausiau ateiti į rinkimus. Vasarą susirinkęs Seimas turėtų laiko išsamiai nagrinėti svarbius Lietuvai projektus, tarp jų ir išsamiai svarstyti 2009 m. valstybės biudžetą. Tikiu, atsiradus reikiamai politinei valiai ir paleidus Seimą – laimėtų visa Lietuva.
Petras Auštrevičius yra LR Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys
