Šiais metais Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pagrindinis dėmesys skiriamas klimato kaitai, tačiau ketvirtadienį senojo žemyno lyderiams dėl to susitarti nepavyko. Rezultatų laukiama penktadienį.
Spalio 29-30 dienomis Belgijos sostinėje vyksta Europos Vadovų Taryba (EVT). Šiemet lyginant su ankstesniais metais susitikime ypač daug dėmesio skiriama klimato kaitai. Ieškoma bendros ES derybinės pozicijos ir sprendimo dėl ES valstybių indėlio remiant besivystančių šalių prisitaikymą prie klimato kaitos. ES lyderiai diskutuoja, kaip bendrijoje turėtų būti paskirstytas atskirų šalių finansinis indėlis ryšium su klimato kaita. Norima susitarti prieš lapkritį Kopenhagoje vykstantį viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais, kuriame taip pat dalyvaus didžiausių teršėjų - Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos - atstovai. Europos Komisijos planuose - 2013-2020 metais ES įnašas kovoje su klimato kaita kasmet siektų 10-15 mlrd. eurų.
Lietuvai Taryboje atstovaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva siekia, jog valstybių narių finansinis indėlis kovojant su klimato kaita priklausytų nuo šalių finansinių galimybių. Svarstoma, ar valstybė mokėtų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ar nuo to, kiek teršia. Lietuva šiuo atžvilgiu palaiko Lenkiją, kuri norėtų mokėti kvotą priklausomai nuo BVP.
Pasak šalies vadovės, pirmąją EVT dieną susitarimo dėl klimato kaitos pasiekti nepavyko. "Apie klimato kaitą jokių susitarimų nebuvo padaryta, kompromisinis variantas bus siūlomas ryt ryte. Ar jis patenkins visas šalis - dar visiškai neaišku. Gali būti tiktai dalinis sprendimas, tai yra galime apsispręsti, kaip Europa elgsis Kopenhagoje, bet kiti sprendimai gali būti ir šiek tiek atidėti. Tai spręsime rytoj", - ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė ragino kalbėti apie tai, kiek Europa, būdama "švariausia", gali būti lyderė pasaulyje kovodama su blogiausiomis klimato kaitos pasekmėmis ir kiek ji galėtų daryti įtakos Kopenhagoje ketinamiems priimti sprendimams.
"Vidiniai reikalai neturėtų mesti jokio šešėlio būsimai Kopenhagos konferencijai. Tai mūsų daugiau reikalai, tai yra ES šalių narių reikalai, kaip tas susitarimas vėliau bus paskirstytas tarp šalių. Šį klausimą taip pat išspręsime anksčiau ar vėliau", - kalbėjo Prezidentė.
D. Grybauskaitė, paklausta, kokia yra Lietuvos pozicija dėl kvotų paskirstymo ES viduje teigė, kad paskirstymas turėtų kuo labiau atitikti šalių išsivystymo lygį bei jų gebėjimą mokėti. Tiesa, apie konkrečias pinigų sumas kol kas nekalbama. D. Grybauskaitė pareiškė nenorinti šia tema spekuliuoti. "Pasižiūrėkime į savo Palangos pajūrį. Jau klimato kaita rodo, kad išplaunamas net mūsų pajūris. Taigi visos pasaulio valstybės turi reaguoti ir turime gelbėti savo žemę, savo šalis, kuriose gyvename, savo kontinentus", - apibendrino Prezidentė.
Europarlamentarai reikalauja "pakankamų ir nuspėjamų" papildomų lėšų, kurios būtų skiriamos besivystančioms šalims padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją stabdyti. EK aplinkosaugos komiteto nuomone, iki 2020 metų bendras ES indėlis, turėtų siekti bent 30 mlrd. eurų per metus. Ši suma galėtų būti finansuojama ne tik iš prekybos taršos leidimais, bet ir vadinamųjų "skolos už gamtą mainų" ar tarptautinių finansinių operacijų apmokestinimo. Aplinkosaugos komitetas siūlo numatyti išankstinio įspėjimo sistemą ir nustatyti baudas už išlakų mažinimo uždavinių ir finansinių įsipareigojimų nevykdymą.
Aplinkosaugos komitetas taip pat ragina išsivysčiusias šalis kaip grupę įsipareigoti iki 2020 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį procentiniu dydžiu, kuris būtų artimas viršutinei 25-40 proc. ribai, o iki 2050 metų - bent 80 proc. Besivystančios šalys turėtų įsipareigoti sumažinti dujų išlakas 15-30 proc.
EP nariai reikalauja, kad į susitarimą būtų įtraukti tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto sektoriai, numatant privalomus išlakų mažinimo tikslus. Jie ragina kurti transatlantinę prekybos taršos leidimais sistemą, kuri vėliau peraugtų į pasaulinę rinką.
