Kovo 15 d., sekmadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje įvyks Michelio Sogny fondo „SOS talentai“ jaunųjų stipendiatų koncertas.
Jame dalyvaus 7 pianistai (10–19 metų) iš Lietuvos, Vengrijos, Gruzijos ir Rusijos. Renginys padalytas į dvi dalis: pirmojoje skambės solo kompozicijos, antrojoje – klasikinių fortepijono koncertų dalys, kurias jaunieji talentai atliks kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko. Šis muzikinis įvykis pirmą kartą Lietuvoje bus tiesiogiai transliuojamas tarptautiniu prancūzų klasikos ir džiazo kanalu „Mezzo TV“, kurio abonentų registras aprėpia 39 pasaulio šalis. Projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Europos menų programos dalis.
Nuo 2000 m. gyvuojančio fondo įkūrėjas M. Sogny teigia, kad akylai žvalgydamasis gabių jaunų pianistų, jis visų pirma kliaujasi savo intuicija ir pastebi tuos, kurie „išsaugoję įgimtą ryšį su muzika“. Tokio natūralumo ir tikrumo M. Sogny dažnai ieško Rytų Europos muzikinėje kultūroje, taip pat ir Lietuvoje (šiuo metu „SOS talentai“ remia ir penkis lietuvių pianistus). Šiame koncerte dalyvaus daugiau nei pusė fondo globotinių: Dorotė Vdovinskytė, Agnė Radzevičiūtė, Gryta Tatorytė, Morta Grigaliūnaitė, Ádámas Szokolay’us, Tedo Diakonidzė ir Alexandra Masaleva. Nepaisant ypač jauno kai kurių atlikėjų amžiaus, visi pianistai yra įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų prizininkai. Kitas visus juos siejantis reikšmingas įvykis – „SOS talentai“ fondo laureatų koncertas Marcelio Dassault rūmuose Paryžiuje, kurį tiesiogiai transliavo „Mezzo TV“.
Tačiau esminis saitas čia turbūt yra unikali M. Sogny pedagoginė metodika, taikoma tobulinti pianistų gebėjimus ir papildyti jų šalyse įgytus skambinimo fortepijonu įgūdžius. Nors M. Sogny yra ir koncertuojantis pianistas, filosofijos mokslų daktaras, įvairių teorinių ir literatūrinių tekstų autorius, festivalių sumanytojas ir organizatorius (be to, Lietuvos Respublikos garbės konsulas Šveicarijoje), labiausiai jis pagarsėjo būtent sukūręs naują skambinimo fortepijonu metodiką, grįstą saviraiška ir skambinimo malonumu. Šios edukacinės koncepcijos tikslas – kurti pianisto santykį su skambesiu ir ugdyti gebėjimą jausti per garsą. Jausmas ir emocinis virpesys, kuriuos, anot M. Sogny, galima lavinti, čia tampa pagrindiniu siekiu, po kurio vėliau seka technika, mąstymas, žinios ir interpretacija.
1974 m. Paryžiuje M. Sogny įsteigė labai staigiai išpopuliarėjusią mokyklą. Šios mokyklos auklėtiniai – suaugusieji M. Sogny mokiniai buvo pristatyti Paryžiuje (Eliziejaus laukų teatro salėje), Europoje ir JAV, viešai įrodydami unikalaus mokymo rezultatus. Jų koncertus žiniasklaida apibūdino kaip precedento neturinčius muzikos pedagogikos istorijos atvejus. M. Sogny mokymas paremtas ne tik fortepijono skambinimo metodika ir filosofiniais aspektais, bet ir didaktiniais, jo paties specialiai sukurtais kompozicijų ciklais: „Muzikinės eidetikos prolegomenais“ (324 kūriniai) bei „Etiudais fortepijonui“ (300 etiudų). Keliolika šių didaktinių pjesių, programoje pabertų tarp Dvariono, Bartóko, Mendelssohno, Chopino ir Skriabino kūrinių, skambės ir pirmojoje koncerto dalyje, tuo tarpu antrojoje bus atlikti Beethoveno Pirmo ir Trečio fortepijono koncertų pirmosios dalys ir visas Penktasis Bacho koncertas.
Koncerto globėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
