„Metų proveržio“ nominaciją pelniusi Aušra Garunkšnytė ir ją treniruojantis Linas Balsys, išrinktas „Metų treneriu“, neslėpė buvę maloniai nustebinti. Vis dėlto toks simbolinis trenerio ir jo auklėtinės įvertinimas – ne atsitiktinis. Trijų paralimpinių žaidynių dalyvis, Atėnuose bronzos medalį iškovojęs maratonininkas L. Balsys turi ko pamokyti ilgų nuotolių bėgimu susidomėjusią Aušrą. Tai, kad šis aklųjų sportui atstovaujantis tandemas puikiai veikia, įrodo Pasaulio taurės etape – Londono maratone Aušros užsitikrintas kelialapis į Tokijuje vyksiančias paralimpines žaidynes. Nors mergina sako, kad šiame maratone nei kelialapio, nei medalio nesiekė, nes norėjo tik sėkmingai finišuoti, vis dėlto užimta 4-oji vieta įkvėpė. Po penkių mėnesių Berlyne vykusiame maratone ji parodė dar geresnį rezultatą.
Aušra neslepia – kelialapis į paralimpines žaidynes įpareigoja dar atkakliau treniruotis. Kartais viena, kartais su L. Balsiu į treniruotę išbėganti mergina sako, kad trenerio buvimas šalia disciplinuoja, neleidžia atsipalaiduoti, pasiduoti. Aušra gerai prisimena pirmąjį savo maratoną 2017-aisiais, kai atrodė, jog jėgos apleido, ir įveikusi pusę trasos nusprendė toliau nebėgti. Bet šalia buvęs treneris privertė patikėti, kad ji gali finišuoti, įveikusi visą distanciją. „Laikas nesvarbu, bet tu turi pabaigti distanciją“, – ir dabar L. Balsio padrąsinimą prisimena Aušra. Ir tas antrasis kvėpavimas iš kažkur atsirado...
Kovo mėnesį A. Garunkšnytė ir jos treneris L. Balsys skris į Tokiją, kur Aušra dalyvaus Japonijos maratone. Pasak jos, bus gera proga prieš ten vyksiančias paralimpines žaidynes išbandyti klimato sąlygas, dangą, kuria reikės bėgti. Aušra taps pirmąja paralimpinių žaidynių maratono varžybose dalyvausiančia moterimi iš Lietuvos. „Treneris nori, kad jį pralenkčiau. Ir aš tai padarysiu, – šypsosi A. Garunkšnytė. – Jis mane lydės trasoje, taigi vis tiek bėgsiu pirma jo...“
25 proc.
36 proc.
47 proc.
Į geriausiųjų penketuką – už pagerintus asmeninius rekordus
Geriausių metų sportininkų apdovanojimuose ne kartą pagerbtas kaunietis Kęstutis Skučas neslepia: šįkart jam įteiktas apdovanojimas – ypatingas, nes jis yra pirmasis „Parateam Lietuva“ įvertinimas, o kartu ir įpareigojimas dar atsakingiau ruoštis Tokijui. Jeigu pavyks įveikti visas atrankas ir patekti į Lietuvos paralimpinę rinktinę, jam tai bus šeštosios žaidynės. Daugiausia vilčių sportininkas sieja su vežimėlių lenktynėmis. Pernai Dubajuje vykusiame pasaulio čempionate jis pagerino šios rungties asmeninį rekordą, bet medalio pelnyti nepavyko – užėmė šeštą vietą.
Pasak K. Skučo, artėjant paralimpinėms žaidynėms visų šalių sportininkai daug intensyviau treniruojasi ir siekia kuo aukštesnių rezultatų. Ryžtingai nusiteikęs ir Kęstutis. Sportininkui šiek tiek apmaudu, kad, ko gero, nepavyks gauti naujo lenktyninio vežimėlio, kuriuo galėtų startuoti Tokijuje – prieš žaidynes išaugo specialios įrangos poreikis ir gamintojai tiesiog nespėja patenkinti paklausos. O naują vežimėlį dar reikėtų „prisijaukinti“, įprasti juo lenktyniauti, tad prieš pat svarbias rungtynes nemažai atlaikiusį senąjį pakeisti nauju būtų per rizikinga.
Į geriausių 2019 metų „Parateam Lietuva“ apdovanojimų sąrašą pateko ir du „Šiauliečio“ klubo sportininkai: pasaulio čempionate Dubajuje du kartus savo asmeninį rekordą rutulio stūmimo rungtyje pagerinęs Andrius Skuja ir taip pat geriausią asmeninį rezultatą planetos pirmenybėse parodęs ieties metikas Jonas Spudis. Pasak „Šiauliečio“ klubo trenerio Deimanto Jusio, abu sportininkai yra įvykdę paralimpinėms žaidynėms būtinus normatyvus, belieka laukti, kiek kvotų teks Lietuvai ir kaip išsirikiuos potencialūs paralimpiečiai.
Tarp geriausiųjų – ir golbolo rinktinės nariai
Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė taip pat jau yra užsitikrinusi kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. Tad neatsitiktinai 2019 metų geriausių sportininkų sąraše – ir du šios rinktinės nariai: rezultatyviausias paralimpinio atrankos turnyro JAV žaidėjas, 36 įvarčius pelnęs Mantas Panovas ir taip pat daug prie iškovotos teisės vykti į Tokiją prisidėjęs Justas Pažarauskas. Golbolo rinktinės nariai pernai pasipuošė ir Europos čempionate laimėtais bronzos medaliais.
Visiems geriausiems sportininkams įteikti 1000 eurų vertės čekiai, o jų treneriams – laisvalaikio prizai: viešnagė sostinės viešbutyje „Vilnius Grand Resort“.
„Parateam Lietuva“ apdovanojimuose pirmą kartą įsteigta ne sportininkui, o rėmėjui skirta nominacija „Už indėlį į paralimpinio sporto vystymą“. Ji įteikta jau trečius metus aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose neįgalius sportininkus dalyvauti įgalinančios UAB „Euloto“ direktoriui Mantui Lebedžinskui. „Kalbėdami apie metų geriausius turime nepamiršti, kas padeda sportininkams siekti aukštumų“, – sakė M. Bilius.
Sporto klubai – paralimpiečių pamaina
Prieš paskelbdamas dešimt geriausių sporto klubų Paralimpinio komiteto prezidentas M. Bilius pasidžiaugė, kad būtent jie – tikrasis paralimpinės rinktinės pamatas. Ir tai, kad neįgaliuosius į aktyvų sportą įtraukiančių klubų yra tikrai nemažai, kad juose rimtai žiūrima į treniruotes, leidžia tikėtis, kad auginame gerą pamainą. Pasak nuo 2012 metų gyvuojančio ir lengvąją atletiką kultivuojančio ir ne vieną Europos, pasaulio ir net paralimpinių žaidynių čempioną (jam priklausė ir M. Bilius) užauginusio sporto klubo „Šiaulietis“ trenerio D. Jusio, netrukus čia ketinama pradėti ugdyti ir sunkiosios atletikos sportininkus.
Tarp geriausių 2019 metų sporto klubų „Šiaulietis“ buvo vienas iš trijų Šiauliuose sėkmingai veikiančių ir įvertintų sporto klubų– kartu į sceną kilo „Entuziasto“ ir „Perkūno“ sporto klubų vadovai. Geriausiųjų sąraše – ir du Kauno sporto klubai RSK ir „Sveikata“ bei Vilniaus „Feniksas“ ir „Šaltinis“. Taip pat pagerbti ir apdovanoti Alytaus „Alytupis“, Marijampolės „Siekis“ ir Panevėžio „Šviesa“.
Atsakinga misija išrinkti apdovanojimo vertus klubus buvo patikėta Lietuvos neįgaliųjų sporto ir Lietuvos aklųjų sporto federacijoms. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos generalinė sekretorė Irena Burim sako, kad geriausi sporto klubai buvo renkami atsižvelgiant į nustatytus kriterijus: dalyvavimą Lietuvos paralimpinių sporto šakų čempionatuose, juose pelnytas prizines vietas, naujų narių pritraukimą, jų pačių per metus organizuotų renginių skaičių, klubų narių dalyvavimą pasaulio čempionate.
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija išrinko 6, Lietuvos aklųjų sporto federacija – 4 sporto klubus, kuriems M. Bilius ir įteikė simbolinius 1000 eurų čekius. Pasak I. Burim – klubams tai didelė paspirtis, ir dėl jos tikrai verta stengtis.
„Paralimpinis iššūkis“
Iškilminguose apdovanojimuose kalbėta ne vien apie praėjusius metus, pasiektus rezultatus. Daugelio renginio dalyvių mintys sukosi ir apie šiais paralimpiniais metais laukiančius iššūkius. O kad visuomenė daugiau apie žinotų apie neįgaliųjų sportą, „Parateam Lietuva“ pavasarį pristatys naują projektą „Paralimpinis iššūkis“ – vaizdo siužetai pasakos apie olimpiečių ir paralimpiečių kartu laužomus stereotipus apie negalią, supažindins su neįgaliųjų sporto niuansais, skleis bendrystės ir vienybės, integralumo ir darnios visuomenės idėjas.
Apdovanojimų vakaro dalyviai tapo pirmaisiais būsimo projekto žiūrovais ir stebėjo intriguojantį dviejų brolių porų – Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių bei Kęstučio ir Vytauto Skučų – mačą krepšinio aikštelėje. Įdomios buvo ne tik pačios neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių sportininkų varžybos, bet ir pirmą kartą įprastą žaidimą neįprastu būdu išbandžiusių profesionalių negalios neturinčių sportininkų įžvalgos: į krepšį pataikyti galima (mačas baigėsi rezultatu 13:5 Kęstučio ir Vytauto komandos naudai), bet žaisti sėdint vežimėlyje, jį valdyti – didžiulis iššūkis. O juk neįgalieji sportininkai su panašiais iššūkiais susiduria kasdien.
Per du šimtus renginio svečių savo dainomis džiugino atlikėjai Donatas Montvydas ir Gražvydas Sidiniauskas, humoro pasirodymą surengė Aistė Krušinskaitė. Dar vienu nuotaikingu vakaro akcentu tapo pokalbis apie paralimpinį sportą su pramogų pasaulio įžymybe Arūnu Valinsku.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
