Mažiau nei prieš pusmetį Jurgą Šeduikytę gerbėjai galėjo pamatyti Bjork koncerte. Po šio pasirodymo dainininkė kuriam laikui buvo dingusi iš scenos. Gyveno tyliu pirmagimio laukimu. Dabar J. Šeduikytė išgyvena naują etapą, bet motinystės rūpesčiai neužgožia kūrybinio polėkio. Šiandien jos gerbėjai tuo galės įsitikinti soliniame ir, ko gero, vieninteliame tokiame Jurgos koncerte šiais metais.
„Aš visada kitokia“
– Pirmas koncertas po bemaž pusmetį trukusios sceninės tylos. Gal žiūrovai išvys visiškai pasikeitusią Jurgą? Gal bus nauja šukuosena ar pūsta suknelė? – koncerto išvakarėse „Gyvenimas“ teiravosi J. Šeduikytės.
– Aš visada kitokia. Dažniausiai manimi rūpinasi Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė. Man šis koncertas yra šventė, tad ir aš norėjau prisidėti prie jos. Suknelė bus. Ir šiek tiek kitokia, nei žmonės įpratę matyti.
– O kokia bus Jurga, kurią klausytojai išgirs?
– Tikiuosi, kad publikai esu svarbiausia dėl muzikinių dalykų. Tad kitokia būsiu muzikine prasme. Scena bus išplėsta. Joje gros styginių kvintetas, bus ir pučiamųjų sekcija. Kai kurios senos dainos nuskambės naujai. Be to, keturiais naujais kūriniais bus atnaujinta programa. Tai dainos „Living Like You Said“, „Running“, „Tyliai“, „Seniai toli“ ir gitaristo Romo Rainio instrumentinė improvizacija. Bus labai gražu.
Kita vertus, skubėti vertinti negaliu. Viskas paaiškės per koncertą, nes pirmas kartas vis dėlto yra pirmas kartas. Norisi, kad jis būtų labai geras. Dirbame naktimis, tikimės, kad rezultatas pateisins lūkesčius.
Beje, jaučiame didelį spaudimą ir iš gerbėjų Kaune, tad galbūt reikės koncertą surengti ir ten.
„Nieko nevyksta šiaip sau“
– Kitame Jurgos albume išgirsime panašų skambesį?
– Nieko nevyksta šiaip sau. Viskas turėtų priklausyti nuo to, kokios bus dainos. Jei kryptis, kokią matau dabar, išsilaikys, tai visko gali būti.
Beje, po Bjork koncerto man labai patinka pučiamieji. Tiesą sakant, dainos „Seniai toli“ forma atsirado įkvėpta to, kas buvo Bjork koncerte. Iki tol neturėjau drąsos eksperimentuoti su instrumentais, nors augau su jais visą vaikystę. Orkestrus labai mėgdavau.
– Gal per koncertą išgirsime ir grojančią Jurgą?
– Ne. Kitados grojau per koncertą, bet turiu ką scenoje veikti ir be grojimo. Nemanau, kad žmogus-orkestras yra geresnis negu žmogus, kuris tik dainuoja ir rašo dainas. Norėčiau, kad kiekvienas koncertas būtų toks, kokį jaučiu. O dabar pakako darbo mąstant apie tai, kaip turėtų skambėti styginiai, dūdos.
„Gal išvažiuosiu“
– „Seniai toli“ – daina Lietuvai, jūsų atsakymas žmonėms į klausimus, ką jums reiškia patriotiškumas, Lietuva. Kodėl pasirinkta tokia forma?
– Kadangi man lengviausia visus atsakymus pateikti muzikine kalba, tai ir yra mano požiūris į šalį, kurioje gyvename. Kai jau reikia minėti tūkstantmetį, norisi kažką savaip pasakyti. Labai didžiuojuosi savo šalimi. Kad ir kaip būtų neramu Lietuvoje, man čia ramu gyventi. Mūsų tautos atrama yra kažkur viduje. Kiekvieno žmogaus gimimas šioje šalyje mus labai suvienija. Tie, kurie pabėga į kitus kraštus, turėtų sugrįžti, nes mūsų šaknys tikrai čia.
– O ar jums nebuvo taip, kad norėtųsi išvažiuoti? Na, gal tiesiog pakeisti aplinkos?
– Aš labai noriu ir gal išvažiuosiu. Nežinau. Bet... Kaip, tarkime, vaikas išeina iš mamos glėbio tam, kad surastų savo kelią ir paskui sugrįžtų jai pasakyti: „Kaip aš tave myliu“, taip yra ir su išvažiavimu iš Lietuvos. Nors žmogus labai lengvai išvažiuoja dirbti į Airiją, ravėti braškių, jam ten labai patinka ir jis ten lieka, aš negaliu patikėti, kad jis visai nenori grįžti namo. Galbūt jis ten liūdi dėl to, kad negali sugrįžti, nes sąlygos jam čia nelabai geros. Bet širdis vis vien labai traukia prie žemės. Nes mes tokia tauta, kuri gana prisirišusi prie žemės, kuriai ji labai svarbi.
„Drąsesnė, ironiškesnė“
– Apie tai, kad motinystė pakeičia moterį, lyg ir nediskutuojama. O ar pakeičia kūrybą?
– Manyčiau, kūrybą keičia jausmai. Naujas gyvenimo etapas arba išlaisvina žmogų, arba kaip tik jį labiau sukausto. Man įvyko išlaisvinimas. Tai labai smagu, nes turiu minčių ir dėl trečio albumo. Pažiūrėsime, kas iš tų kūrinių išeis, nes albumas turėtų skambėti kitaip nei „Aukso pieva“ ar „Instrukcija“. Tai dar viena visai kita emocija.
– Kokia ta nauja emocija?
– Galbūt šiek tiek drąsesnė, šiek tiek ironiškesnė. Bet kartu, jei yra jausmas, jis švaresnis. Tarkime, daina „Tyliai“... Tai pirmoji mano parašyta meilės daina. Labai smagu, kad šis etapas toks.
„Neaplanko mintis, ką veikti“
– Tenka daug dirbti, per naktis rengtis koncertui, ar labai sunku suderinti visa tai su kūdikio auginimu?
– Tai sudėtinga, kita vertus, turi būti disciplina. Kai žinai, kad turi truputį laiko, nesėdi, nekrapštai nosies, o iškart dirbi. Be to, įvertinau žmones, kurie yra aplinkui. Visi nori padėti. Mes šeimoje vienas kitą palaikome. Kiek aš padėdavau Vidui (Vidui Bereikiui – kūdikio tėvui, aktoriui, grupių „Suicide DJs“ ir „Stipriai kitaip“ nariui – aut.past.) rengtis koncertui, tiek jis man dabar padeda. Tad didelių problemų dėl to nekyla, tiesiog naujas etapas, kai reikia išmokti planuoti.
– Bet juk jums ne naujiena spėti viską suderinti?
– Tiesą pasakius, anksčiau truputėlį daugiau tinginiaudavau. Laisvą minutę dar būdavo mintis: „O ką veikti?“ Dabar tos minties jau seniai nebuvo. Bet labai tuo džiaugiuosi.
Zita Voitiulevičiūtė
