„Na ir kas, kad tai – kopija? Patikėkit, ant rankos niekas neatskirs“ – tokius komentarus galima rasti vienoje interneto parduotuvėje, parduodančioje „Gucci“, „Dolce & Gabanna“, „Calvin Klein“ ir kitus laikrodžius. Tiesa, įprastai pasaulyje šimtus ir tūkstančius kainuojantys aksesuarai čia parduodami viso labo už 60-80 litų, nes tai – kopijos. „Per pigu, keliaukite į laikrodžių saloną“, – įžūliai siūlo padirbinių pardavėjai.
Svarbiausia – kaina
Nereikia nė stebėtis, kad lietuviai perka gražiai atrodančias ir prabangiai pavadintas pigias tikrųjų gaminių kopijas. Daili išvaizda leidžia užmiršti, kad ant rankos bus vogta idėja, juolab ir pardavėjai tikina, kad „laikrodžiai iš tiesų atrodo labai dailiai ir niekas nesupras, kad tai – kopija“.
„Prekybos padirbiniais mastai nuolat stabiliai didėja, nes vidutinis pirkėjas svarbiausiu prekės požymiu laiko kainą, o falsifikatų kainos visada mažesnės nei originalių daiktų“ – tvirtino Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Igoris Polikša.
Dažniausia bausmė – bauda
Vis dėlto prekyba originalių daiktų kopijomis Lietuvos Baudžiamajame kodekse vadinama „Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimu“. 204 šio kodekso straipsnis nurodo, kad bausti prekiautojus padirbiniais galima net ir laisvės atėmimu iki dvejų metų. „Nors įstatyme numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų, dažniausiai prekiautojai falsifikatais gauna pinigines baudas, o jų turimi daiktai konfiskuojami“, – sakė pareigūnas.
Per šiuos metus dėl prekybos padirbiniais Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius pradėjo devynis tyrimus. „Į šį skaičių neįeina tyrimai dėl falsifikuotos programinės įrangos. Beje, mūsų praktika rodo, kad prekės ženklo turėtojai savo prekės ženklo apsauga nesirūpina“, – sakė I. Polikša. Pasak pareigūno, dažniausiai tenka susidurti su programinės įrangos kopijomis, falsifikuotais drabužiais ir technika, pavyzdžiui, benzininiais pjūklais. Vien per šiuos metus iš prekeivių konfiskuota beveik tūkstantis įvairiausių padirbinių.
Tyrimai trunka per ilgai
„Dalis pareigūnų dalyvavę mokymuose, todėl žino požymius, pagal ką galima atskirti, ar daiktas yra falsifikatas, ar ne. Be to, dažnai informaciją apie padirbinius ir prekybos jais vietas gauname iš vieno ar kito prekės ženklo saugotojo“, – pasakojo Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vadovas.
Anot jo, kone apie trečdalį prekybos padirbiniais atvejų praneša prekės ženklo turėtojai ar saugotojai. Pareigūnai nustato daugiau nei 60 proc. visų pažeidimų, be to, stebi ir elektroninę erdvę, reaguoja į gyventojų pranešimus apie prekybą padirbiniais. Tačiau didžiausia problema I. Polikša vadina tyrimų, ar turimas daiktas yra padirbinys, atlikimo terminus.
„Lietuvoje siauras ekspertų ratas, todėl tyrimai daromi labai ilgai. Mano galva, juos galima būtų atlikti žymiai greičiau – per dieną, dvi. Tačiau viskas priklauso nuo tam tikro pareigūno užimtumo, todėl tyrimai vidutiniškai užtrunka tris, keturis, penkis mėnesius“, – sakė pareigūnas.
Pirkti reikėtų parduotuvėje
UAB „Savas laikas“, valdančios „Ženevos“ aksesuarų parduotuvės, prekybos direktorius Audrius Markuckas pasakojo, jog pačiam matyti parduodamas kopijas teko tik internete. „Aišku, esu matęs ir tada, kai žmonės atsineša pas mus į servisą tokius laikrodžius“, – pasakojo jis.
Vyras prisiminė prieš kelerius metus itin populiarų sukčiavimo būdą, kai į traukinį nespėjusiais užsieniečiais apsimetę sukčiai patikliems praeiviams parduodavo populiarus keraminius „Rado“ laikrodžius. „Sakydavo, kad va, „Ženevos“ parduotuvėje toks keturis-penkis tūkstančius kainuoja, o jis parduoda už keturis šimtus, kad tik namo grįžtu. O nusipirkę tokį laikrodį ir atėję pas mus taisyti sužinodavo ne tik tai, kad šis padirbtas, bet ir taisydavo jį brangiau nei nusipirko“, – šypsojosi A. Markuckas.
Pasak „Savas laikas“ prekybos direktoriaus, jei norite nusipirkti ne kopiją, o originalų laikrodį, turėtumėte tą daryti parduotuvėje. „Perkant parduotuvėje prie laikrodžio turi būti pridedami tam tikri daiktai, pavyzdžiui, įpakavimo dėžutė. Taip pat turi būti garantinė kortelė su visais oficialiais įspaudais, laikrodžiui turi būti suteikiama garantija. Net jei perkate iš rankų, žmonės paprastai būna išsaugoję tokius priedus, – tvirtino jis. – Itin žema laikrodžio kaina taip pat turėtų sukelti įtarimą.“
Žmonės žino, kad perka kopiją
Vis dėlto dažniausiai rinkdamiesi laikrodį ar kitą daiktą žmonės žino, kad perka padirbtą daiktą. „Labai retai pasitaiko taip, kad iš tiesų žmogų kažkas apgauna. Dažniausiai padirbinius perkantys žmonės tiesiog nori vaizduoti, kad jų turimi daiktai originalūs“, – tikino A. Markuckas.
Specialistas pasakojo, kad grubiai skirstant egzistuoja trys kopijų rūšys. Pigiausias laikrodžių kopijas galima atskirti kone plika akimi. „Jeigu tai „Omegos“ padirbinis, bus parašyta „Omaga“, jei „Rolex“, būtina bus koks nors „Rulex“ ar „Rolax“, – aiškino vyras.
Antrai kategorijai priklauso kiek geresnės kokybės laikrodžiai, tačiau jų pardavėjai neslepia, jog tai – kopijos. Tokie laikrodžiai santykinai nebrangūs – jų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų.
Trečiai kategorijai priklauso ypač geros kokybės kopijos. „Jei laikrodis turi būti auksinis, jis ir bus iš aukso, su šveicarišku mechanizmu, galbūt bus netgi iš gamyklos vogtų detalių. Tačiau jis vis tiek bus netikras, nes bus surinktas ne gamykloje, neturės garantinių dokumentų“, – aiškino A. Markuckas.
„Zaporožietis“ su „Mercedes“ ženklu
Itin pamėgti padirbiniai – ne tik lietuvių, bet ir viso pasaulio problema. „Pardavinėja turkai, italai, kinai, amerikiečiai – kas tik nori. Jeigu yra tokia pasiūla, vadinasi, yra ir paklausa, arba atvirkščiai“, – sakė UAB „Savas laikas“ prekybos direktorius.
Anot jo, pirkdami kopijas žmonės dažniausiai nori pagerinti savo įvaizdį, paglostyti savimeilę. „Kartais atrodo juokingai, kai atvažiuoja žmogus automobiliu, kurio vertė du tūkstančiai litų, o ant rankos kopija laikrodžio, verto šimto tūkstančių litų. Čia tarsi norėtum važinėti „Mercedes“, bet turėtum tik „Zaporožietį“, ant kurio priklijuotas „Mercedes“ ženklas“, – pasakojo A. Markuckas.
Jis teigė, kad kopijomis mėgaujasi ne tik paprasti, bet ir puikiai žinomi visuomenei žmonės. „Nesuprantu, kam to reikia: žmogus puikuojasi žurnalų viršeliuose, o perka kopijas“, – stebėjosi specialistas.
Statuso vaikymasis
Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigė, jog brangių prekės ženklų padirbiniai iš tiesų tapo simboliais. „Tai tarsi ženklas, kad priklausote aukštuomenei, kuri gali sau leisti vieną ar kitą daiktą. Jeigu ilgą laiką pavydėjote aukštuomenei, jautėtės užribyje, tai bet kokia galimybė įeitį į tą ratą jus veikia hipnotizuojančiai“, – tvirtino psichoterapeutas.
Anot jo, žmogus labai retai kada gali sau leisti prabangius, prestižinius ir retus daiktus. „Tuomet lieka vienintelis kelias – naudotis imitacija. Taip elgiasi tie žmonės, kurie iš tiesų nėra labai turtingi, nesijaučia tvirtai finansiškai. Tuo tarpu poreikis užsitikrinti padėtį visuomenėje yra kiekvienam žmogui labai svarbus“, – sakė O. Lapinas.
Pasak psichoterapeuto, geriausiu pavyzdžiu galėtų būti tie asmenys, kurie vadinami naujaisiais lietuviais, naujaisiais rusais, dendžiais: „Jie patys kilę iš tų „padirbinių pirkėjų“, kurie bet kokiu būdu stengiasi užsitikrinti statusą, ir ypatingai niekina tuos, kurie tik dabar bando prasimušti.“
