Balandžio 15 d. sveikatos apsaugos ministras pasirašė sprendimą „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso) valdymo priemonių prekybos ir paslaugų teikimo vietoms“.
Be kita ko, juo ministras nusprendžia įpareigoti parduotuvių administracijas ar kitus jų veiklą organizuojančius subjektus:
„Rekomenduoti matuoti visų pirkėjų kūno temperatūrą prie įėjimo į prekybos vietą ir neįleisti pirkėjų, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 ℃ ir daugiau) ar kurie turi viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas).“
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šią rekomendaciją planuoja įgyvendinti didieji prekybos tinklai.
Mato įvairių problemų
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pripažino, kad nauja ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo rekomendacija dėl pirkėjų temperatūros tikrinimo įmonei gali sukelti rūpesčių.
„Kiek tai susiję su darbuotojais, viskas bus padaryta, o čia svarstysime, kaip elgtis. Su tuo yra daug problemų. Pirma, tai yra rekomendacija. Antra, yra daug techninių, finansinių ir visokių kitokių problemų“, – komentavo atstovas.
Jo teigimu, yra parduodama tokių kamerų, kurios žmonių temperatūrą fiksuoja prie įėjimo į patalpas:
„Tačiau jos nėra visiškai tikslios. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įeina iš šalto oro aplinkos į karštą aplinką, kūno temperatūra bus vienokia, jeigu iš karštos į šaltą – kitokia.“
Be to, anot D. Ryliškio, tokios kameros yra gana brangios.
„Jeigu pabandytume visose parduotuvėse jas įrengti bent prie vieno jų įėjimo, tai išlaidos būtų ne mažiau kaip milijonas eurų“, – skaičiavo pašnekovas.
Tačiau net jeigu temperatūrą matuojančios kameros ir būtų įrengtos, visų klausimų jos neišspręstų.
„O kas toliau? Tarkime, nustatai, kad pirkėjas turi temperatūros, ką daryti toliau? Skambinti policijai, įleisti, neįleisti? Sakau, žiūrėsime, konsultuosimės. Tačiau dėl to tikrai būtų techninių, finansinių, organizacinių ir kitokių problemų“, – apibendrino „Norfos“ atstovas.
Perklausta, ką prekybininkai turėtų daryti su klientu, kuriam nustatytų aukštesnę temperatūrą, Sveikatos apsaugos ministerija atsakė paprastai: „Neįleisti“.
Analizuoja technines galimybes
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė informavo, kad kol kas prekybos tinklas analizuoja naujausias rekomendacijas.
„Šiuo metu laikomės visų Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymuose esančių reikalavimų, susijusių tiek su mūsų parduotuvių priežiūra karantino metu, tiek su darbuotojams būtinomis priemonėmis, tiek su klientų srautų reguliavimu, jiems reikiamų priemonių rankų dezinfekcijai suteikimu ir atstumų parduotuvėje laikymusi“, – komentavo departamento direktorė.
Anot jos, įmonės darbuotojai kasryt atėję į darbą matuojasi temperatūrą, vėliau tai dar kelis kartus daroma dienos metu.
Be to, darbuotojai esą yra edukuojami dėl griežtesnių higienos sąlygų laikymosi ir atsargumo – namuose pajutę ligos simptomus, jie iš karto turi kreiptis į atsakingas institucijas ir neiti į darbą.
„Prieš kelias dienas paskelbtą rekomendaciją dėl klientų temperatūros matavimo taip pat nagrinėjame – vertiname techninio įgyvendinimo galimybes.
Įsigaliojus karantinui, nuolat prašome savo klientų būti atsakingiems: neiti į parduotuvę, jei jaučia peršalimo, gripo ar viruso simptomus, taip pat jau savaitę į parduotuvę įleidžiame tik veidus kaukėmis, respiratoriais, skarelėmis ar šalikais prisidengusius klientus“, – aiškino E. Dapkienė.
Ar neprasidėtų susibūrimai?
Prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė informavo, kad šiuo metu neplanuojama tikrinti pirkėjų temperatūros:
„Mes į parduotuves neįleidžiame kosinčių, čiaudinčių, sunkiai kvėpuojančių asmenų – tokių, kurie turi vizualiai matomų sveikatos sutrikimų, galimų sieti su virusu. Taip pat atsisakančių prisidengti veidą (burną ir nosį) kauke ar kita apsaugoti galinčia priemone. Matuoti temperatūros pirkėjams kol kas neketiname.“
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė priminė, kad rekomendacija matuoti visų pirkėjų kūno temperatūrą prie įėjimo patvirtinta leidus atnaujinti veiklą daugiau prekybos ir paslaugų vietų, kurių dalis – nedidelės ir gali lengviau įgyvendinti šį patarimą. „Dauguma „Rimi“ prekybos centrų didelio ploto, juos aplankančių pirkėjų, net ir karantino metu ir kontroliuojant jų kiekį, skaičius didelis.
Įgyvendinant šią rekomendaciją ne tik papildomu darbu apsunkintume šuo metu ir taip sudėtingomis aplinkybėmis dirbančius darbuotojus, bet ir galimai kiltų rizika susidaryti pirkėjų, kuriems matuojama temperatūra, susibūrimams“, – svarstė R. Keršienė. Anot jos, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kol kas pirkėjų temperatūra nematuojama:
„Tikimės pirkėjų sąmoningumo bei raginame elgtis atsakingai: laikytis karantino reikalavimų, nesilankyti viešosiose vietose jaučiant bet kokius peršalimo ar kvėpavimo takų ligų požymius.“
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tikino, kad jos atstovaujama bendrovė į rekomendacijas atsižvelgia ir ieško sprendimų jų pritaikymui:
„Jau nuo penktadienio visiems „Lidl“ darbuotojams yra matuojama temperatūra. Dėl rekomendacijos matuoti temperatūrą ir pirkėjams, kol kas dar nesame priėmę sprendimo. Visgi pirkėjų apsilankymai yra griežtai prižiūrimi – įleidžiami tik apsaugines kaukes dėvintys pirkėjai, stebima, ar pirkėjai laikosi saugaus atstumo“.
Kiek tai kainuotų?
Praėjusių metų pabaigoje „Norfa“ valdė 143 parduotuves. Jeigu bent vienos kameros įrengimas kiekvienoje iš jų (dalis parduotuvių turi daugiau įėjimų) atsieitų iš viso 1 mln. eurų, tai vienos kameros įrengimas, panašu, atsieitų apie 7 tūkst. eurų.
Beje, „Lietuvos geležinkeliai“ prie įėjimų į kai kuriuos savo administracinius pastatus jau yra įrengę žmonių temperatūrą matuojančias kameras.
Bendrovė informavo, kad vienos tokios kameros įrengimas jai kainavo apie 6 tūkst. eurų.
„Maxima“ turi 243 parduotuves. „Akropoliuose“ ir kituose prekybos centruose įsikūrę parduotuvės turi po du ar daugiau įėjimų.
Tačiau jei tartume, kad užtektų bent vienos kameros, matuojančios pirkėjų temperatūrą, o vidutinė jos kaina būtų apie 6–7 tūkst. eurų, tai visam tinklui aprūpinti įranga prireiktų bent 1,5 mln. eurų.
Vis dėlto neaišku, kiek kainuotų ne tik įranga, bet ir jos diegimas, tolesnis aptarnavimas, integravimas į jau veikiančias kontrolės ir stebėjimo sistemas.
Kita vertus, kai kurių prekybos tinklų darbuotojams jau buvo nustatytas koronavirusas ir dėl to kai kurias parduotuves teko uždaryti. Taigi, verslas skaičiuotų, kokia rizika kainuoja daugiau.
Asmens duomenų apsauga
Paklausta, kaip nauja rekomendacija dera su asmens duomenų apsauga, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija informavo, kad kūno temperatūra yra asmens sveikatos duomenys, kuriuos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) priskiria specialių kategorijų asmens duomenims, o juos tvarkant taikytina aukštesnio lygio apsauga.
BDAR nustato bendrąją tokių asmens duomenų tvarkymo taisyklę: šiuos asmens duomenis tvarkyti draudžiama. Tiesa, yra nustatytos šio draudimo išimtys. Taigi, kūno temperatūros duomenų tvarkymas, turi būti vykdomas tik tokiu atveju, jei yra bent viena iš BDAR nurodytų išimčių.
„Verta pažymėti, kad aptariamas Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas neįpareigoja duomenų valdytojų matuoti pirkėjų ar vartotojų kūno temperatūrą, o tik rekomenduoja tai atlikti. Toks sprendimas turi būti priimamas atsakingai ir objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant tokio tikrinimo organizavimo tvarką.
Patiems ūkio subjektams nustatoma pareiga įvertinti, ar būtina tai daryti ir, jei taip, kaip tai įgyvendinti. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas neturėtų būti suprantamas plečiamai ir duomenų valdytojai nepagrįstai neturėtų dokumentuoti ar kitaip fiksuoti gautų rodmenų“, – atsiųstame komentare rašo inspekcija.
Visgi, jei nusprendžiama, kad yra būtina vykdyti pirkėjų ar vartotojų kūno temperatūros matavimus, tuomet tvarkant šiuos duomenis privaloma užtikrinti tinkamą BDAR nustatytų asmens duomenų tvarkymo taisyklių įgyvendinimą, pavyzdžiui, reikalavimą užtikrinti duomenų kiekio mažinimo principo taikymą savo veikloje (rinkti tik tuos duomenis, kurie yra būtini veikloje, siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi).
Tokiais atvejais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija papildomai rekomenduoja rinktis mažiausiai asmens privatumą ribojančias priemones, kurios nefiksuotų temperatūros rodmenų nuotraukų, nesaugotų rezultatų vidinėse ar išorinėse saugyklose ir iš kurių nebūtų galima nustatyti konkretaus asmens ir pan. Be to, minėtas sprendimas neįgalina naudoti termovizorių ar kitų analogiškų priemonių, kurių naudojimui taikomi papildomi reikalavimai (asmens duomenų tvarkymo kontekste).
