Ligoninės dirba skolon
„Ligoninės negali teikti paslaugų skolon, paslauga turi kainuoti tiek, kiek ji iš tikrųjų kainuoja. Kitaip ligoninėse susidaro bloga situacija. Jie minuse sėdi, visi į skolą dirba“, – portalui balsas.lt sakė ilgametę gydytojos patirtį turinti Seimo narė Vida Marija Čigrėjienė.
„Dabar gydymo įstaigos sudarinėja sutartis su ligonių kasomis, ir finansavimas įvairioms įstaigoms mažėja nuo 10 iki 17 procentų“, – patvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Kaip skelbta, šiemet, palyginti su 2012 metais, numatytas vidutiniškai 11 proc. mažesnis šalies sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas. Nors 2013 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas yra beveik 136 mln. Lt didesnis nei pernai ir siekia 4,122 milijardo litų, šalies gydymo įstaigoms daugiau negu dešimtadaliu mažesnis finansavimas šiemet numatytas dėl to, kad į bendrąjį PSDF biudžetą nėra įtrauktos Ligonių kasos sukauptos PSDF rezervo lėšos – daugiau nei 260 mln. litų, kurių neleidžiama panaudoti sveikatos paslaugoms apmokėti.
Parlamentarai siūlo neįšaldyti rezervo lėšų
Pabrėžusi, kad gydymo įstaigos patirs finansavimo problemų tol, kol nebus atstatytas per krizę sumažintas balas, kai 1 balas buvo prilygintas ne 1 litui, kaip anksčiau, o 0,89 cento, V. M. Čigrėjienė sakė, kad per posėdį Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuriame dalyvaus ir ministras Vytenis Andriukaitis, tikimasi aptarti šias problemas.
„Mūsų komitetas važiuoja į Sveikatos apsaugos ministeriją ir aiškinsimės tai su ministru“, – posėdžio išvakarėse sakė parlamentarė.
Tačiau pasak D. Mikutienės, mažinti finansavimą gydymo įstaigoms nėra būtinybės, o sveikatos apsaugos sistema nepagrįstai diskriminuojama.
„Mes rezerve turime beveik 300 milijonų, sveikatos sistemos biudžetas subalansuotas. Manau, kad sveikatos sektorius nepagrįstai diskriminuojamas – mes turime taikstytis su tuo, kad 1 litas nelygus 1 balui, o lygus 0,89“, – posėdžio išvakarėse sakė D. Mikutienė. Anot jos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasisako už tai, kad finansavimas nebūtų mažinamas.
„Mes šį klausimą jau svarstėme komitete ir kreipėmės į Vyriausybę, kad nebūtų mažinamas finansavimas, kad būtų leidžiama naudoti rezervo lėšas“, – sakė parlamentarė.
Pasak D. Mikutienės, su ministru ketinama aptarti ir kitus klausimus, kadangi parlamentarai tik viešojoje erdvėje girdi, jog ruošiami nauji teisės aktai, tačiau oficialios informacijos iš ministerijos nėra gavę. „Kalbėsime apie ministerijos struktūrą, apie funkcijų paskirstymą, ruošiamų teisės aktų projektus, nes nieko iš ministerijos nesame gavę, tik viešojoje erdvėje girdime, kad ruošiami“, – sakė parlamentarė.
Sumažinimas kirs per medikų algas
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas neatmeta, kad toks gydymo įstaigų finansavimas, koks planuojamas, vers mažinti medikų atlyginimus.
„Jeigu kalbėtume vien apie procentus, aišku, kuo tai gali grėsti – gali grėsti atlyginimų mažinimu“, – sakė jis. Tačiau pasak L. Labanausko, gydytojų sąjunga kol kas tik stebi situaciją.
„Aiškinama, kad kai kurioms gydymo įstaigoms nebuvo mažinama. Dabar su ligonių kasomis jos pasirašinėja sutartis, todėl mes laukiame – stebime kas ir kaip iš tikrųjų vyksta“, – portalui balsas.lt sakė gydytojas.
L. Labanauskas patvirtino turintis informacijos, kad ligonių kasos sutartis su gydymo įstaigomis sudarinėja tik pusei metų – esą gal vėliau bus leista panaudoti ir rezervo lėšas. Informacijos, jog Sveikatos apsaugos ministerija siūlo ligonių kasoms sudaryti su gydymo įstaigomis sutartis tik pirmajam pusmečiui – būtent 10 proc. mažesne suma nei praėjusiais metais, neneigia gavę ir kai kurie parlamentarai.
Gyventojų sveikata – ant euro aukuro?
Paaiškėjus, kad finansavimas gydymo įstaigoms gali būti sumažintas daugiau negu dešmtadaliu, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius viešai pareiškė, kad žmonių sveikatos sąskaita rezervo pinigus ketinama įšaldyti dėl to, kad „2015 metais Vyriausybė siekia žūt būt įvesti eurą Lietuvoje, todėl šios lėšos negali būti panaudotos“.
Liberalų žiniomis, rašoma G. Steponavičiaus išplatintame pareiškime, „sprendimas į bendrąjį PSDF biudžetą, iš kurio finansuojamos gydymo įstaigos, neįtraukti sukauptų rezervo lėšų priimtas dar 2013 m. sausį protokoliniu Vyriausybės nutarimu“. Anot parlamentaro, „bado dieta PSDF asignavimams augant 136 mln. Lt yra ne tik nesuprantamas, bet ir ganėtinai neatsakingas žingsnis, įnešantis neapibrėžtumo ir nerimo visoje sveikatos sistemoje“, nes šiemet sveikatos įstaigoms neskyrus papildomų lėšų, jos gali pritrūkti pinigų būtiniausioms paslaugoms ir dėl to kentės paslaugų kokybė ir pacientai.
G. Steponavičiaus teigimu, sveikatos priežiūros įstaigos tapo Vyriausybės sprendimų įkaitėmis ir gyvena nežinioje, koks finansavimas bus toliau, „sveikatos įstaigų vadovai neoficialiai kalba, kad lėšų pakaks tik medikų algoms išmokėti“, o pačios gydymo įstaigos, ypač ligoninės, turės problemų padengdamos savo įsipareigojimus kreditoriams.
