Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas, kad lėšos teritorinėms ligonių kasoms ateityje bus skirstomos ne pagal statistinį gyventojų, o pagal tikrą prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių pacientų skaičių, rajonų gydymo įstaigų vadovams pasirodė visai nepriimtinas.
Tvarką pakeitė
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pasirašydamas įsakymą pakeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms (TLK) tvarką. Pagal iki šiol galiojusią tvarką PSDF lėšos teritorinėms ligonių kasoms buvo skirstomos pagal statistinį gyventojų skaičių, neatsižvelgiant į žmonių migraciją, rašo „Respublika“.
Tuo tarpu analizuojant gyventojų judėjimą paaiškėjo, kad kai kuriuose rajonuose prisirašiusių prie sveikatos įstaigų ir statistinių gyventojų skaičius smarkiai skiriasi. Dėl to kai kurioms TLK trūksta lėšų.
Pavyzdžiui, Vilniaus TLK apskaičiavo, kad dėl to vien Vilniaus gydymo įstaigų suteiktoms paslaugoms apmokėti pritrūks apie 15 mln. litų.
„Tokia tvarka - nenormali, todėl būtina pereiti prie finansavimo pagal tikrą ligonių, o ne statistinių gyventojų skaičių“, - „Respublikai“ sakė A. Čaplikas.
Naujoji PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti paskirstymo TLK tvarka įsigalios laipsniškai. A. Čapliko teigimu, pereinamasis laikotarpis būtinas, kad permainos netaptų dideliu smūgiu rajonų ligoninėms.
Prieštaraujančiųjų neišgirdo
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis „Respublikai“ teigė, kad daugelio šalies sveikatos priežiūros įstaigų, ypač rajoninių, vadovai turi kitokią nuomonę dėl lėšų skirstymo. Ji vasario 11 d. buvo pareikšta ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, tačiau politikai į ją neatsižvelgė.
Naujajai tvarkai nepritariantys LGVS nariai neneigia, kad žmonių judėjimas į Vilniaus TLK veiklos zoną vyksta. Tačiau, jų teigimu, tokius žmones - studentus, aktyviai dirbančius jaunus asmenis – mielai prisirašo bet kuri pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ), nes iš esmės jiems beveik jokių paslaugų teikti nereikia. Tuo tarpu regionuose lieka vyresni žmonės, pensininkai, kuriems paslaugų reikia kur kas daugiau ir sudėtingesnių. Daugelyje šalių tokiems gyventojams skiriamos papildomos lėšos.
„Būtų dar objektyviau, jeigu skirstant lėšas galėtume įvertinti ir kitus veiksnius - turtinę gyventojų padėtį, nedarbo lygį, bendrojo vidaus produkto dalį, tenkančią vienam gyventojui, būsto kokybę, išsilavinimo lygį ir kt., - teigė S. Gendvilis. - Visi šie kriterijai padėtų patikimiau, aiškiau ir pastoviau nustatyti, kuriems gyventojams reiktų iš tiesų skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai“.
LGVS vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad lėšų perskirstymas tarp atskirų TLK išeina kur kas mažesnis, nei teigiama, nes PASPĮ visada gauna finansavimą pagal prisirašiusių pacientų skaičių. Tuo tarpu ligoninės turi sutartis ne tik su savo teritorijos, bet ir su kitomis TLK - už išgydytus pacientus apmokama tai gydymo įstaigai, kurioje pacientas realiai gydėsi, iš TLK, kurios teritorijoje jis gyvena, lėšų.
„Tad ar verta būtų ieškoti tų nedidelių „paklydusių“ lėšų. Juolab kad jos pačios pasiskirsto ten, kur reikalingiausios“, - sakė jis.
Aida Valinskienė
