Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra ką tik įsigijo 90 naujų automobilių „VW Tiguan“. Dar 17 „Isuzu“ markės automobilių aplinkosaugininkus turėtų pasiekti ateinančiomis savaitėmis. Visų pirkinių kaina – beveik 10 milijonų litų.
Stiprins aplinkos monitoringą
Visi „VW Tiguan“ jau išdalyti aštuoniems regionų aplinkos apsaugos departamentams, du automobilius pasiliko pati agentūra.
Atvirą konkursą padidinto pravažumo automobiliams, turintiems specialią gamtosauginę įrangą, laimėjo bendrovė „Moller auto“, nors ministerijos sprendimas buvo bandomas ginčyti teismuose. Mat aplinkosaugininkai buvo išbrokavę „Sostena“ pasiūlymą pirkti automobilius beveik milijonu litų pigiau.
„Bendrovės „Moller auto“ pasiūlymas labiausiai atitiko konkurso reikalavimus. „VW Tiguan“ puikūs automobiliai, o ir kaina nedidelė“, - džiaugėsi agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas. Vienas keturiais ratais varomas visureigis su įranga agentūrai atsiėjo maždaug po 96 tūkst. litų.
R. Sakalausko teigimu, šių automobilių įsigijimas yra tikslinis, mat dalis lėšų - net 85 proc. - yra gauta iš Europos regioninės plėtros fondo, ir tik likusią dalį teko susižvejoti iš šalies biudžeto.
„Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas vykdantys darbuotojai dabar galės pasiekti sunkiai privažiuojamas vietoves nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis arba blogos būklės keliais. Automobiliai yra aprūpinti specialia įranga, vandens ir oro mėginiams paimti valstybinės kontrolės arba ekstremalių situacijų metu. Taip pat kiekviename automobilyje yra kompiuterinė, filmavimo ir geografinių koordinačių nustatymo įranga pažeidimams užfiksuoti bei tiksliai vietovei nustatyti“, - naujos technikos pranašumus vardijo R. Sakalauskas.
Valstybinių miškų ir gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdantys aplinkosaugininkai netrukus bus pamaloninti „Isuzu“ sunkvežimiais, taip pat turinčiais specialią įrangą. Už 17 šios markės sunkvežimių Rusijos automobilių gamintojai „Lada“ Lietuvoje atstovaujančiai bendrovei bus sumokėta 1,32 mln. litų. Už vieną automobilį - vidutiniškai po 78 tūkst. litų. 15 proc. šios sumos teks pakloti iš mokesčių mokėtojų kišenės, likusius - iš ES.
„Mes skaičiavome, kad tokios kainos nėra realios net kai kuriuos automobilio priedus surenkant Lietuvoje, - sakė šiame konkurse dalyvavusios, bet jo nelaimėjusios bendrovės „Fakto“ autocentro pardavimų direktorius Kazimieras Maneikis. - Nebent automobiliai bus pateikti ne tokios komplektacijos, nei buvo reikalaujama konkurso sąlygose. Tačiau yra kaip yra“.
Tuo tarpu agentūros direktorius džiaugiasi, kad gamtos apsaugos inspektoriai, gavę „Isuzu“ sunkvežimius, turės kur susikrauti iš brakonierių konfiskuotus tinklus. Tiesa, dabartiniai tinklai ir taip daug vietos neužima - kilometro ilgio tinklas laisvai telpa turginėje rankinėje.
Iš veiklos – nauda menka
Iš pirmo žvilgsnio, regis, šaunu, kad per šimtas automobilių įsigyta ES lėšomis. Tačiau tie pinigai atgal ir išplaukė - į užsienietiškas firmas gamintojas. Taip pat - ir mūsų biudžeto lėšos. Tuo tarpu aplinkosaugininkams teks naują techniką eksploatuoti naudojant biudžeto lėšas.
R. Sakalauskas pabrėžia, kad įsigijus naujų automobilių, bus intensyvesnė gamtosaugininkų veikla, bus daugiau pagaunama pažeidėjų ir gamtos niokotojų: „Dviem inspektoriams turėtų būta skirtas vienas automobilis“.
Kiek dabar automobilių naudoja gamtosaugininkai, Aplinkos ministerijoje duomenų nėra. Mat pati Aplinkos apsaugos agentūra tiesiogiai pavaldi ministerijai, o pastarajai pavaldūs ir visi aštuoni regionų aplinkos apsaugos departamentai.
Ar gamtosaugininkų veikla atperka investicijas į šią sritį?
Aplinkos apsaugos departamento vyriausioji finansininkė Marijona Monkelienė „Respublikai“ sakė, kad šiuo metu institucijoje, kurioje dirba apie 170 darbuotojų, su naujaisiais pirkiniais automobilių parką tesudarys 20 mašinų.
Tačiau paklausta, koks tokio milžiniško Vilniuje sėdinčio kolektyvo indėlis į valstybinį biudžetą, M.Monkelienė kukliai teištarė: „Per praėjusius metus surašyta administracinės teisės pažeidimų protokolų tik dėl 94 tūkst. litų“.
Kiek baudų iš šios sumos išieškota, M.Monkelienė negalėjo pasakyti - dar nebuvo suskaičiuota.
Krūva naujais automobiliais aprūpintų regioninių aplinkos apsaugos departamentų indėlis į valstybės biudžetą taip pat kuklus. Antai 12 naujų „VW Tiguan“ gaunantis pats didžiausias Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas praėjusiais metais pažeidėjams skyrė 338 tūkst. litų baudų, iš jų tik 219 tūkst. litų išieškota. Beje, šiame departamente inspektoriai transportu aprūpinti taip, kaip ir pageidautų R. Sakalauskas – dviem tenka vidutiniškai po automobilį.
Tiesa, Klaipėdos gamtosaugininkų vadas Andrius Kairys „Respublikai“ guodėsi, kad už žalos gamtai padarymą yra pareikšta pretenzijų maždaug dėl 3,5 mln. litų. Tačiau bėda, jog praėjusiais metais iš šios sumos išieškota vos 43 tūkst. litų.
Šiuo metu maždaug tūkstantis gamtosaugininkų naudojasi maždaug 300 automobilių parku.
Policija – pėsčiomis
O štai Lietuvos policija turi beveik 500 automobilių, kurie senesni nei 10 metų. Vyriausi tarnybiniai automobiliai šiemet „minės“ savo trisdešimtmetį.
„Šiuo metu mūsų tikslas – ne plėsti automobilių parką, o išlaikyti bent jau esamą, kad galėtumėme vykdyti pagrindines policijos funkcijas – reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką“, - guodėsi Policijos departamento vadovai.
Praėjusių metų viduryje Policijos departamentas skelbė viešąjį pirkimą naujiems automobiliams įsigyti. Konkurso sąlygose nebuvo numatyta jokių ypatingų reikalavimų, pagrindinis vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. Jį laimėjo bendrovė „Renault“, pasiūliusi geriausias sąlygas. Automobilių kaina – apie 50,2 tūkst. litų, nors rinkoje tokie automobiliai kainuoja apie 70 tūkst. litų. Policijos departamentas teįstengė įsigyti 20 naujų „Renault Fluence“ automobilių.
Policijos patruliniai automobiliai per mėnesį nuvažiuoja ne mažiau kaip 3000 km.
Lietuvos policijos, kurioje šiuo metu dirba per 10 tūkst. pareigūnų, automobilių parką šiuo metu sudaro 2263 automobiliai. Vienas automobilis - penkiems.
Valentinas MAZURONIS – Seimo narys:
Lietuvoje mes susikūrėme stereotipą – jei pinigai iš Europos Sąjungos, tai jie tarsi iš dangaus, ne mūsų. Tai neteisinga. ES pinigai - tai tie patys mūsų biudžeto pinigai, tik gaunami kita forma. Todėl prieš juos išleidžiant reikia žiūrėti, ar tikrai reikia investuoti į norimą įsigyti daiktą. Aš manau, kad silpniausia vadinamosios ES paramos panaudojimo grandis yra ta, kad gaudami pinigus juos dažniausiai pravalgome nesukurdami jokios pridėtinės vertės. Taip šiandien elgiasi ir Aplinkos ministerija.
10 milijonų litų - dideli pinigai. Todėl pagrįstai kyla klausimas, ar toks totalinis automobilių parko atnaujinimas šiandien yra esminė ir pagrindinė Aplinkos ministerijos problema? Tuo aš nebūčiau tikras. Nes šios investicijos nėra ir nebus efektyvios. Svajojant galima nusisvajoti ir apie dvi mašinas vienam aplinkosaugininkui - jei viena sugenda, gali kita važiuoti. Tokią būtinybę galbūt galima net moksliškai įrodyti.
Atsiminkime, kad šiandien mes gyvename skurdžioje valstybėje. Kiek mes turime galimybių investicijoms, kitiems ekonominio gyvenimo dalykams? Minimumą. Tad gamtosaugininkus statyti į svajonių piramidės viršūnę - kai važinėjama limuzinais ar džipais, o kitur su arkliukais arba ožkomis, - yra mažų mažiausiai nepadoru. Šiandien policininkus varome atostogų, algų nemokame, o aplinkosaugininkai gyvena kaip bajorai - dviem inspektoriams vienas automobilis.
Valdas KVEDARAS
