Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba paskirstė 2014 metų fondo lėšas – 19,6 mln. litų skirta daugiau kaip 300 projektų finansuoti.
Per 2013-uosius į fondą iš tabako ir alkoholio akcizų bei loterijų surinkta 2,3 mln. litų daugiau nei prieš metus. Šiemet milijonu didesnis krepšelis paskirstytas tokiam pat sporto federacijų skaičiui – 10,4 mln. litų buvo padalinta 65 federacijoms.
Įvertinus pasiekimų ir masiškumo kriterijus, daugiausia lėšų gavo Krepšinio federacija – 1,1 mln. litų. Pernai gavusioms po 500 tūkst. litų lengvosios atletikos, plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės federacijoms šiemet skirta apie 700 tūkst. litų kiekvienai.
Trims federacijoms finansavimas nebuvo skirtas – Kendo asociacija paraiškos į fondą nepateikė, Tradicinės karatė asociacija negavo paaiškėjus, kad jų tarptautinės federacijos nėra WADA sąrašuose, Ledo ritulio federacija jau kuris laikas nevykdo veiklos, todėl jai pagal kriterijus turėję priklausyti 140 tūkst. litų iš kitos fondo programos skirti Nacionalinei ledo ritulio lygai.
Papildomai dviem federacijoms – Krepšinio ir Dviračių sporto – skirta fondo lėšų pasirengti svarbiems renginiams – atitinkamai 637 tūkst. litų pasaulio vyrų krepšinio čempionatui ir 50 tūkst. litų tarptautinėms dviračių lenktynėms, skirtoms Baltijos kelio jubiliejui paminėti.
Papildomai 2 mln. litų iš KKSD biudžeto skirta žaidybinėms sporto šakoms. Iš jų vėlgi didžiąją dalį gaus Lietuvos krepšinio federacija – 1,213 mln.
„Krepšinis – prioritetinė strateginė sporto šaka. Nereikia pamiršti, kad po Europos čempionato Lietuvoje 2011 metais krepšinis nebuvo finansuojamas, jai skirti pinigai paskirstyti kitoms federacijoms. Matome išaugusį finansavimą plaukimui, penkiakovei, o krepšiniui, net padidėjus bendram finansavimo krepšeliui, liko panašus kaip praėjusiais metais“, – komentavo KKSD direktorius Klemensas Rimšelis.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos pirmininkas K. Rimšelis taip pat kalbėjo, kad fondo biudžetas didesnis, todėl jam paskirstyti prireikė ir daugiau laiko. „Nesakome, kad padarėme viską teisingai, bet akivaizdžios pastangos teisingai paskirstyti tikrai buvo. Aiškintis surinktą informaciją dar daug galima“, – teigė jis.
Paraiškos finansuojamos pagal penkias kryptis. Sporto šakų federacijos finansuojamos pagal didelio meistriškumo plėtotės kryptį, tačiau tik tos, kurių tarptautinės federacijos pripažįsta pasaulinį Antidopingo kodeksą. Visos federacijos gali kreiptis į fondą dėl kitos krypties – sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo.
Sporto inventoriaus ir įrangos siekiančioms įsigyti federacijoms, klubams, mokykloms, universitetams skirta daugiau nei 2 mln. litų. Ar 1,3 litų skirta sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo projektams – vienas iš didesnių projektų – tolesnis sporto indėlio į ekonomiką skaičiavimas.
Sporto visiems sąjūdžio plėtotei, t.y. įvairiems klubams ir organizacijoms, skatinančioms gyventojų fizinį aktyvumą, skirta 2 mln. litų. Beveik 790 tūkst. litų paskirstyta pagal sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės kryptį – vidurinėms, aukštosioms, sporto mokykloms, savivaldybėms.
Fondo lėšų naudojimo sutartys bus pasirašomos per du mėnesius nuo fondo tarybos sprendimo paskelbimo.
Fondui pateiktas paraiškas vertina ekspertai. Sprendimus kolegialiai priima Taryba, kurios atnaujintą sudėtį pernai vasarą patvirtino Vyriausybė: pirmininkas – Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, nariai – Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas.
Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą fondo (valstybės biudžeto) lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Fondo remiamų projektų sąrašą rasite paspaudę ČIA.
