Ministerija paskelbė žinią, kad kitąmet jaunos šeimos gali sulaukti pokyčių. Pakeitimų, pasak ministerijos, svarbu imtis tam, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų paskirstomi teisingiau, esą, dabartinė tvarka nėra efektyvi.
„Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimai sudarys aiškesnes ir palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms gauti finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą, prisidės prie regionų gaivinimo.
Jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regionų darbo rinką skatins verslininkus didinti investicijas, kurti naujas darbo vietas, o kartu prisidedant ir savivaldybėms, jaunos šeimos galės būti stipriau motyvuojamos kurtis regionuose“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Kas pasikeistų ir ką daryti jau paraišką užpildžiusiems?
Kaip anksčiau pranešime spaudai skelbė ministerijos atstovai, siūlomi tokie pagrindiniai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimai:
- Nustatoma, kad finansinė paskata teikiama regionuose, kurie nepriskirti metropoliniams centrams (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms (Birštonui, Druskininkams, Neringai, Palangai);
- Subsidijos dydis būtų 7,5 proc. būsto kredito sumos (maksimali kredito suma – 87 tūkst. eurų), t. y. maksimali subsidijos suma būtų 6525 eurai, vietoje dabar esančios 15–30 proc. dydžio subsidijos. Taip būtų sudarytos galimybės pasinaudoti finansine paskata didesniam skaičiui jaunų šeimų, galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų;
- Įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų;
- Atsisakoma būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidija išmokama tik užbaigus statybas;
- Nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas;
- Atsisakoma laukiančiųjų paramos sąrašo sudarymo ir numatoma, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- Taip pat įtvirtinama nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj dabar esančių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- Nustatomi prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas būtų teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skirtų papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
Naujienų portalui tv3.lt ministerijos atstovai pakomentavo, ką tai reikštų šeimoms, kurios šiuo metu yra užpildžiusios paraišką ir laukia eilėje, kad gautų subsidiją.
„Priėmus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo siūlomus pakeitimus, šeimos, įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą, galės pasinaudoti finansine paskata pagal šiuo metu galiojančias nuostatas arba, jų sprendimu, pagal naują tvarką.
Pažymos, patvirtinančios teisę į paramą būstui įsigyti, bus pradedamos formuoti 2024 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesį“, – teigiama atsiųstame komentare.
Taigi, jei bus pritarta šiam projektui, jaunos šeimos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir kitose žiedinėse savivaldybėse finansinės paskatos pirmajam būstui gauti negalės. Tačiau jeigu prašymas buvo užpildytas anksčiau, tokiu atveju gyventojai galėtų vadovautis senąja tvarka.
Lietuvos bankas tokius pakeitimus sveikina
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Milda Stankuvienė sako, kad numatomi pakeitimai yra vertinami teigiamai.
Esą dabartinis paskatos modelis dėl regionų vystymosi skatinimo nėra tinkamas. Kaip teigė pašnekovė, suteikia galimybes su paskata nusipirkti būstą arti didžiųjų miestų, o tai „papildomai kaitina prie didžiųjų miestų esančių rajonų būsto rinką“.
„Lietuvos banko nuomone, stiprus būstą su paskola įsigyjančių asmenų rėmimas valstybės lėšomis nėra suderinamas su tvariu valstybės finansų valdymu ir atsakingu skolinimusi.
Todėl bet kokios taikomos paramos priemonės turi būti nukreiptos į aiškiai apibrėžtas tikslines grupes, kurių būsto įsigijimo skatinimas neišbalansuotų bendros būsto rinkos“, – dėmesį atkreipė M. Stankuvienė.
Lietuvos bankas taip pat palaiko numatytą reikalavimą visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą su paskata įsigytame būste.
„Toks reikalavimas padėtų užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų remiamas ne pagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimas. Taip pat teigiamai vertinami numatyti pakeitimai, susiję su maksimalios paskatos sumos apskaičiavimo tvarka.
Subsidija padengtų dalį pradinio įnašo, o paskatos gavėjai įneštų ir nuosavų lėšų dalį imant kreditą ir įsigyjant pirmąjį būstą. Tai savo ruožtu mažina tokios paskolos rizikingumą. Namų ūkio gebėjimas sutaupyti ir dalį būsto kainos padengti nuosavomis lėšomis rodo jo finansinį išprusimą, o tai didina sėkmingo kredito grąžinimo ateityje tikimybę“, – kalbėjo Lietuvos banko ekonomistė.
Be to, M. Stankuvienė pastebi, kad dalies būsto kainos padengimas nuosavomis lėšomis mažintų skubotų sprendimų riziką, kad paskata bus suteikta ne toms šeimoms, kurioms būsto reikia regionuose. Tačiau tiems gyventojams, kurie, atitikę visus reikalavimus, nori nusipirkti būstą neįnešdami nuosavų lėšų.
„Gyventojai taip pat gali naudotis ir kita paramos programa, pagal kurią mažesnes pajamas ar mažiau turto turintiems gyventojams suteikiama galimybė gauti paramą būstui įsigyti ir nuomoti visoje Lietuvoje“, – vardijo ekonomistė.
Ministerijos siūlymus vadina „žingsniu atgal“
Tačiau naujus ministerijos siūlymus keisti iki šiol galiojantį paramos modelį pirmajam būstui įsigyti giria ne visi.
Štai Vilniaus rajono mero Robert Duchnevič patarėjas Kęstutis Butvydas sako, kad prašymų valstybės numatytai finansinei paskatai gauti kasmet yra sulaukiama šimtais. Tačiau užmojis keisti numatytą pinigų skyrimo modelį, pasak jo, yra tarsi „žingsnis atgal“.
„Per pastaruosius metus labai išaugo būsto kainos, jis tampa vis sunkiau įperkamas gyventojams. Todėl valstybė turi, kaip tik ieškoti būdų, kaip padėti žmonėms, šiuo atveju – jaunoms šeimoms, įsigyti pirmąjį būstą, o ne apsunkinti šias sąlygas“, – naujienų portalui tv3.lt sakė K. Butvydas.
Pasak mero patarėjo, šeimos dažniausiai būsto ieško arčiau savo darbo, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir arčiau jų galimybės dirbti esą yra didesnės, taip pat platesnis pasirinkimas.
„Daug žmonių dirba Vilniuje, bet nori keltis gyventi į Vilniaus rajoną, nes ir darbas būtų ne taip toli nuo namų, ir pigiau galima įsigyti būstą nei pačioje sostinėje. Minėtu Vyriausybės sprendimu šie gyventojai yra tarsi paliekami vieni sau, ignoruojami“, – svarstė pašnekovas.
Savivaldybės atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybėse bei jose esančios seniūnijos yra skirtingos, tačiau ministerija į tai neatkreipia dėmesio.
„Pavyzdžiui, Vilniaus rajonas savo teritorija yra plačiai išsidėstęs. Todėl viena gyvenvietė ar seniūnija, pavyzdžiui, Riešės, yra priemiestyje, bet kita, pavyzdžiui, Sužionių, nutolusi daug toliau nuo sostinės.
Tačiau minėtas sprendimas netaikyti finansinę paskatą galioja abejoms seniūnijoms vienodai, kadangi yra tame pačiame rajone. Taigi Vyriausybės sprendimas apsunkina jaunoms šeimos pirmojo būsto įsigijimą, tai nėra gerai“, – pridūrė K. Butvydas.
Tuo metu Kauno rajono savivaldybės atstovai sako, kad Kauno rajonas buvo viena patraukliausių vietų, kurioje jaunos šeimos galėjo gauti paramą pirmajam būstui. Nuo 2018 metų rugsėjo 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. šia programa pasinaudojo (įskaičiuojant ir tuos, kurie laukia eilėje) 380 Kauno rajono gyventojų.
Pasak vicemerės Ramintos Popovienės, kad dabartinės paramos modelis yra sveikintinas, o tai, kad jauni žmonės nori kurtis arčiau regionų centrų arba didmiesčių yra logiškas.
„Jauni žmonės nori kurtis arčiau regionų centrų arba didmiesčių, kad būtų galimybė ne tik įsigyti savo būstą, bet ir susirasti darbo vietą.
Todėl manome, kad eliminuoti jaunas šeimas, kurios nori kurtis arčiau tokių vietų, yra netikslinga, ypač dabar, kai didmiesčiuose nekilnojamas turtas yra sunkiai įperkamas“, – svarstė R. Popovienė.
Pasak jos, šiuo atveju vertėtų, kaip tik skatinti jaunus žmones kurtis ten, kur jiems norisi gyventi, suteikiant galimybę pradėti savarankišką gyvenimą su lengvesne finansine našta. Be to, R. Popovienė atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija žiedinėse savivladybės yra netolygi.
„Žiedinės savivaldybės išsidėsčiusios geografiškai plačiai, teritorijos didelės ir yra atokesnių seniūnijų kaip pavyzdžiui Kauno rajono Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Vandžiogalos, Taurakiemio seniūnijos yra nutolusios nuo miesto maždaug 50 km“, kur pastebima socialinė atskirtis.
Nekilnojamo turto ekspertų nuomone subsidijos panaikinimas tokiuose rajonuose kaip Kauno daugiausiai įtakos ir turės būtent mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, kurioms ta pagalba yra labai reikalinga“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaltina, kad ministerija esą nepasitarė su savivaldybėmis
Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus rajonų savivaldybės taip pat parengė atskirą rezoliuciją, kurioje išsakomos pagrindinės pastabos ministerijai, kaip būtų galima tobulinti esamą tvarką, kad parama šeimos galėtų gauti ir žiedinėse savivaldybėse.
„Ministerijos užmojis mūsų rajono jaunas šeimas palikti be valstybės paramos pirmajam būstui – visiškai nesuprantamas žingsnis, kurį ministerija žengė nesitarusi ir nepateikusi jokių rimtų argumentų. Ir mes ne vieninteliai tokie, kurie, pasak ministerijos, neturėtų gauti paramos.
Į šią taupymo karuselę pateko ir kitos žiedinės savivaldybės – Alytaus, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Šiaulių rajonai. Rezoliucijoje mes, žiedinės savivaldybės, pabrėžėme, kad nesutinkame su ministerijos siūlymais išbraukti žiedines savivaldybes, ir pateikėme savo pastabas, kaip būtų galima tobulinti jau esamą tvarką, kad paskata būtų tikslinė, o ją galėtų gauti ir jaunos šeimos žiedinėse savivaldybėse“, – kalbėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo projektas parengtas įvertinus Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms rezultatus. Atsižvelgta į siūlymą tikslinti finansuojamų teritorijų kriterijus, išvengti prielaidų įsigyti prabangų būstą, nustatyti pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą su finansine paskata įsigytame būste, kryptingiau teikti finansinę paskatą kartu su savivaldybių teikiama parama, siekiant stiprinti finansinės paskatos sąsajas su regionų poreikiais, ir kt.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė, pakeitimus dar turi patvirtinti Seimas.
