Galutinė kaina sostinės vartotojams priklausys ir nuo miesto valdžios, kuri turi patvirtinti mažesnes šilumos kainos dedamąsias - meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybės taryba tai padarys dar šį mėnesį. Tokiu atveju naujos, penktadaliu mažesnės kainos įsigaliotų nuo gruodžio 1-osios.
Tačiau neaišku, ar visus permokėtus pinigus vilniečiai atgaus per vieną šildymo sezoną. Dalis sumos gali būti perduota savivaldybei, kuri, kitų metų balandį perėmusi šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, galėtų bandyti atgauti pinigus iš jos akcininkės Prancūzijos „Veolia“.
Vilniaus tarybos nario, Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko Arvydo Sekmoko manymu, per šį sezoną vartotojai galėtų atgauti tik iki ketvirtadalio sumos, o visą sumą - per dvejus metus. Anot jo, jeigu būtų bandoma visus 24 mln. eurų sugrąžinti iki pavasario, „Vilniaus energija“ neturėtų pinigų kurui ir atlyginimams ir galėtų nutraukti veiklą.
„Kainų komisija dėlioja skaičiavimus taip, kad būtų užtikrintas patikimas „Vilniaus energijos“ paslaugų teikimas“ , - BNS sakė komisijos atstovė Loreta Kimutytė.
Naujas kainas nustatys skubos tvarka
R. Šimašius tikisi, kad Kainų komisija spalio viduryje patvirtins naujas bazines šilumos kainas, o tuomet spalio 19 dieną savivaldybės taryba rinktųsi į neeilinį posėdį.
„Matome, kad Kainų komisija sugebės tą padaryti per artimiausią savaitę, tai aš planuoju spalio 19 dieną šaukti neeilinį posėdį, kad galėtume viską suspėti iki lapkričio pirmos dienos“, - BNS sakė R.Šimašius.
Norint, kad naujos kainos įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos ir galiotų bent 4 mėnesius - iki kitų metų balandžio (kai baigsis šilumos ūkio nuomos sutartis su „Vilniaus energija“), be Kainų komisijos ir tarybos sprendimų, „Vilniaus energija“ iki lapkričio 25 dienos turi apskaičiuoti ir viešai paskelbti konkrečias kainas. Jeigu miesto taryba nepatvirtintų kainos dedamųjų, komisija jas patvirtintų vienašališkai, tačiau tuomet nauja kaina įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
R.Šimašius teigė sunkiai įsivaizduojantis, kad kas nors taryboje balsuotų prieš naujas šilumos kainas, tačiau neatmetė bandymų užvilkinti sprendimų priėmimą.
„Sunku man įsivaizduoti, kad kas nors balsuotų prieš tai, juo labiau po komisijos sprendimo viskas stoja į savo vietas. O ar tyliai užvilkinti nebandys, tai čia pažiūrėsime“, - BNS sakė miesto meras.
Praėjusios kadencijos taryba ne kartą nenustatė šilumos kainos dedamųjų ir tai tekdavo daryti Kainų komisijai. R.Šimašius teigė, kad šį kartą taip neturėtų nutikti.
„Aš tą puikiai žinau, bet ir sakau, kad jei komisija patvirtina tas kainas, mes spalio 12 dieną turime posėdį (tarybos - BNS), bet matome pagal komisijos darbotvarkę, kad jie iki tol nespės to padaryti, tai apsitarėme ir su vicemerais, kad spalio 19 dieną šauksime posėdį. Ir manau, kad komitetai - ir energetikos, ir ekonomikos apsvarstys, ir sprendimai bus priimti. Sunkiai įsivaizduoju, kad kas nors galėtų stabdyti, o anksčiau, kad būdavo užvilkinama, palikime istorijai“, - kalbėjo Vilniaus meras.
R.Šimašiaus nuomone, vilniečiams permokėtus pinigus už šilumą reikia grąžinti kuo greičiau.
„Čia turbūt vienas tų niuansų, kuris mums labai svarbus, nes balandžio 1 dieną baigiasi sutartis (su „Vilniaus energija“ - BNS) ir jeigu nebūtų grąžinti nuostoliai iki tos dienos, operatorius kaip ir iškeliauja ir jo įsipareigojimus teks dengti kitiems. Turi būti grąžinta iki tol, arba tos lėšos paimamos, kad nekristų ant šilumos vartotojų pečių, o ant tų verslininkų, kurie netinkamai skaičiavo šilumos kainas“, - BNS sakė R.Šimašius.
A.Sekmokas: lėšos gali būti grąžintos ir per dvejus metus
A.Sekmoko nuomone, per vieną sezoną grąžinti visus 24,3 mln. eurų vartotojams vargu, ar įmanoma. Anot jo, jeigu būtų bandoma sugrąžinti visą sumą, „Vilniaus energija“ galėtų teigti nebeturinti ekonominio pagrindo veikti.
„Įmonė galėtų konstatuoti, kad ji nebeturi ekonominio pagrindo veiklai, nutrūks pinigų srautai ir dėl to jie galėtų nutraukti veiklą. Tai, matyt, toks kelias nebūtų įmanomas“, - BNS sakė A.Sekmokas.
Jo nuomone, per šį šildymo sezoną būtų įmanoma grąžinti apie ketvirtadalį sumos.
„Aš sakyčiau, kad tie skaičiavimai, tie sprendimai yra Kainų komisijos, bet tokią sumą, matyt, reikėtų išdėstyti per dvejus metus, tai jeigu imti kelis mėnesius, proporcingai tai gali būti ketvirtadalis, šeštadalis sumos. Bet čia aš buriu iš kavos tirščių, tai priklausys nuo Kainų komisijos“, - sakė A.Sekmokas.
2002 metais pasirašytoje Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartyje numatyta, kad sumažinus šilumos tarifą daugiau nei 10 proc., „Vilniaus energija“ galėtų nutraukti sutartį. A.Sekmokas teigė apie šią nuostatą girdėjęs, tačiau nežino, ar ji galiotų šiuo atveju.
„Tą aš esu girdėjęs, pats to įdėmiai nesu perskaitęs, bet čia turėtų teisininkas pakomentuoti, nesu tikras, ar ta išlyga veiktų“, - BNS sakė A.Sekmokas.
Anot jo, nesusigrąžinus pinigų per vieną šildymo sezoną, likusią sumą būtų galima atgauti, perimant šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“ arba teismo keliu.
„Matyt, yra keletas būdų. Vienas iš būdų - bandyti tuos pinigus atgauti vartotojų naudai, vadovaujantis nuomos sutartimi, kitas kelias gali būti ginant viešąjį interesą (teisme - BNS). Bet kuriuo atveju tai turės būti teisinis kelias“, - tikino A.Sekmokas.
Kainų komisija: šilumos kaina mažės apie 20 proc.
Kainų komisija neseniai paskelbė, jog „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio. Komisijos pirmininkė Inga Žilienė anksčiau pripažino, kad sugrąžinti vartotojams lėšas bus sudėtinga, nes „Vilniaus energija“ nuo kitų metų balandžio nebenuomos sostinės šilumos ūkio.
Komisijos atstovė L. Kimutytė BNS dar kartą patvirtino, kad šilumos kaina vartotojams nuo gruodžio 1-osios turėtų sumažėti apie 20 proc., tačiau ji pabrėžė, kad komisijos specialistai dar svarsto, kurį iš dviejų scenarijų pasirinkti.
Jei kaina būtų mažinama 20 proc., BNS skaičiavimais, ji sumažėtų nuo 4,92 cento (be PVM) iki 3,94 cento už kilovatvalandę. 2017 metų balandį baigiasi Vilniaus šilumos tinklų ir „Vilniaus energijos“ šilumos ūkio nuomos sutartis - įmonė pasitrauks iš šilumos tiekimo rinkos Vilniuje.
„Vilniaus energija“ aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. miesto gyventojų.
