Daugelis iš mūsų dirba ilgai ir sunkiai, kad aprūpintume savo šeimas ir vaikus. Ilgas valandas praleidžiame toli nuo namų, imamės papildomų darbų, aukodami miego valandas ir tikėdamiesi gauti didesnį atlyginimą, kuris turėtų padaryti mūsų gyvenimą turtingesnį finansiškai. Ir vis dėlto daugelis nėra patenkinti tuo, ką turi.
O gal tiesiog yra riba, kai siekis uždirbti papildomų pinigų iš tiesų atneša priešingus rezultatus? Arba kitaip tariant, kai didesnis uždarbis mūsų jau nebepadaro laimingų.
Neseniai leidinyje „New York Times“ Elibeth Dunn ir Michaelas Nortonas bandė atsakyti į šį klausimą ir sukurti tobulą galimybę nušviesti mums ribas, kada mūsų troškimas sukaupti pinigų gali visiškai priešingai paveikti mūsų laimę.
Žinoma, tarp atlyginimo ir laimės yra neginčijamas ryšys: žmonės, kurie uždirba geram gyvenimui dažniausiai yra laimingesni nei tie, kurie gyvena skurde. Papildomi pinigai gali pagerinti mūsų kasdienybę gausesniu ir geresniu maistu, daiktais, komfortu namuose.
Bet ironiška, kad papildomas uždarbis iš tiesų nėra kelias į didesnę laimę, nors ir pasiekiame tam tikrą „komforto standartą“, kuris leidžia įsigyti būtinus dalykus ir būti patenkintam. „Komforto standartas“ gali skirtis, priklausomai nuo miesto ar šalies, kurioje gyvename. Pavyzdžiui, JAV šis standartas vertinamas 75 tūkst. JAV dolerių (213 tūkst. litų). Mokslininkai Prinstono universitete išanalizavo 500 tūkst. namų ūkių duomenis ir nustatė, kad didesnės šeimų pajamos yra susijusios su geresne nuotaika. Vis dėlto teigiamas pinigų poveikis žmonių laimei ir nuotaikos nebebuvo jaučiamas, kai 75 tūkst. JAV dolerių riba buvo pasiekiama.
Tuomet kyla klausimas, kodėl mes taip sunkiai dirbame, nors pasiekiame tą pajamų lygį, kuris gali padaryti mus laimingais? Už griežtos darbo etikos ir įdiegtų šeimos vertybių bei troškimo pranokti ir konkuruoti su kitais, iš tiesų slepiasi noras, kad laimė ir pinigai niekuomet nesibaigtų. E. Dunn ir M. Nortonas aiškina, kad jų tyrimas remiasi nacionaliniu amerikiečių pavyzdžiu. Jie nustatė, kad mintis, jog gyvenimas bus laimingesnis su dvigubai didesniu atlyginimu (nuo 25 iki 55 tūkst. JAV dolerių (71-156 tūkst. litų) iš tiesų nevirto išmatuojama laime. Remiantis tyrimo duomenimis, žmonės, uždirbdavę 55 tūkst. JAV dolerių buvo tik 9 proc. labiau patenkinti nei tie, kurie gaudavo 25 tūkst. JAV dolerių. Žinoma, 9 proc. laimės būtų gana sunku išmatuoti, tačiau tai akivaizdžiai geriau nei 0, nors ne 100 proc., kurių tikimės iš didesnio darbo užmokesčio.
Vis dėlto tikroji išdava iš visų šių proto pratimų su pinigais ir laime yra ta, kad tai, ką darome su pinigais yra daug svarbiau nei, kiek mes uždirbame. Mintis, kad didesnis uždarbis gali leisti įsigyti didesnius namus, brangesnius automobilius, geresnius televizorius – visko, kuo daugiau sau, yra visiškai neefektyvi, norint paversti pinigus į laimę. Tyrimai atskleidė, kad jei planuojate išleisti pinigus sau, galite pradėti norėti įsigyti nebe daiktus, bet įvairią patirtį, pavyzdžiui, keliones ar įvykius. Remiantis papildomais tyrimais, kuriuos atliko minėti „New York Times“ žurnalistai, už pinigus įgyti patirties yra geriau nei ką nors pirkti.
Plėtodami šią koncepciją žurnalistai rėmesi kita – nesimėgavimo koncepcija: nuolaidžiaudami sau šiek tiek mažiau nei esame įpratę, galime patirti daugiau laimės už pinigus. Šiek tiek savo turtų neigimo gali leisti mums pasimėgauti ir įvertinti geresnius dalykus gyvenime. Kaip pavyzdį E. Dunn pateikia mėgavimąsi šokoladu – tai darant retai, leidžia mums įvertinti jo skonį ir kitas savybes geriau.
Kaip vieną iš nesimėgavimo koncepcijos sąsajų žurnalistai pateikia ir draudimą Niujorke prekiauti gazuotais gėrimais didelėse talpose.Daugelyje šalies vietų gazuotų gėrimų prekyba buvo uždrausta mokyklose, kolegijose bei universitetuose, mat vaikai šių gėrimų buvo tiesiog apsėsti. Anot tyrimų, ribotas saldintų gazuotų gėrimų prieinamumas, iš tiesų gali pagerinti skonio receptorius, taip pat turėti teigiamą poveikį vartojimui. Mokslininkai iš Arizonos universiteto nustatė, kad žmonės mėgaujasi gazuotų gėrimų skoniu labiau, kai negali iškart jų gauti. Maisto specialistai anksčiau pripažino, kad pirmuoju gurkšniu ar kąsniu dažnai yra labiau mėgaujamasi nei 30-tuoju.
Labiau ekstremalus, tačiau moksliškai įrodytas būdas padidinti laimę yra tiesiog gerokai mažiau išleisti sau. Pasirodo, kad žmonės, kurie leidžia pinigus kitiems yra gerokai laimingesni ilgalaikėje perspektyvoje. Jie jaučia didesnį nusipelnymo ir pasitenkinimo jausmo ir tai padeda praturtinti vidinius dalijimosi ir pasitenkinimo jausmus.
Taigi užuot pirkdami sau naują laikrodį ar televizorių, kitą kartą išbandykite alternatyvą: mėgaukitės mažiau ir siūlykite kitiems pasidalyti jūsų turtu.