Iš Palangos kilusi Gabija jau daugiau nei ketverius metus gyvena Vilniuje, kur mokslus derina su darbu. Mergina pasakoja, kad 2020 metų pavasarį, kuomet jai buvo 19 metų, jai buvo išoperuotas apendicitas.
„Prisimenu, kad mane visą dieną labai pykino, kamavo nemalonus skausmas pilvo srityje. Jis nebuvo panašus į tai, ką kartais patiriame, kuomet susiduriame su virškinimo sutrikimais, tačiau tuo pačiu nebuvo ir labai skaudus. Šis nemalonus jausmas daugiausiai pasireiškė, lyg kažkas vis nuolat spaustų pilvą.
Nors ir jaučiausi prastai, tačiau galvodama, kad tai – nieko baisaus, ėjau pasivaikščioti. Grįžus namo po pasivaikščiojimo viskas tik pablogėjo: skausmas paūmėjo, pradėjo labai durti šoną. Galiausiai pradėjau vemti rūgštimi, todėl išsikviečiau greitąją pagalbą“, – pasakoja mergina.
Kadangi tuo metu Lietuvoje buvo įvestas karantinas, ligoninėje Gabijai medikai padarė kraujo tyrimus ir išleido namo. Grįžusi į namus ji pasijuto dar blogiau, todėl ji ir vėl kvietėsi pagalbos:
„Buvo be galo gėda skambinti antrą kartą greitajai medicinos pagalbai... Kadangi vis dar buvau registruota Palangoje, o Vilniuje dėl karantino ne visi galėjo taip laisvai patekti į ligoninę, manęs nelabai norėjo priimti.
Laimei, viskas išsisprendė sklandžiai. Antrą kartą atvykus į ligoninę man padarė pilvo echoskopiją. Prisimenu, kad gydytojai pasakė, jog gerai, kad kreipiausi laiku ir vėl grįžau, nes apendicitas galėjo ir plyšti.“
Dabar, pasakodama apie savo patirtį, Gabija svarsto, kad galbūt pasikeitęs mitybos režimas jai galėjo išprovokuoti lėtinį kirmėlinės ataugos uždegimą.
Iki karantino paskelbimo pradžios, mergina maitinosi be galo sveikai, laikėsi jai sudaryto griežto mitybos plano: „Prasidėjus karantinui nukrypau nuo mitybos įpročių, tad galbūt tokie pasikeitimai turėjo tam įtakos.“
Ligoninėje Gabijai buvo atlikta skubi apendicito šalinimo operacija. Pašnekovė teigė, kad po jos jautėsi gerai, o dėl narkozės nepasireiškė jokie šalutiniai poveikiai, apart lengvo galvos svaigimo.
„Atsistatymas buvo ganėtinai neblogas. Sunkiau buvo tik judėti, turėjau riboti judesių skaičių gerą mėnesį, nes nemaloniai dūrė ir skaudėjo tas vietas, kurios buvo pjautos operacijos metu. Dabar apie tai primena tik likę randai“, – nusišypso ji.
Apendicitas
„Ūminis apendicitas yra kirmėlinės ataugos uždegimas ir tai yra dažniausia pilvo ūminė chirurginė liga“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Marius Kryžauskas.
Pasak medicinos specialisto, susirgti apendicitu gyvenime tikimybė yra 7-8 procentai, o didesnė rizikos grupė yra vyrai, kurie šia liga suserga šiek tiek dažniau nei moterys:
„Didžiausias sergamumo pikas yra 10–30 m., tačiau tai nėra taisyklė, jog sirgti šia liga negali ir jaunesni ar vyresni žmonės.“
Be to, ne visuomet galima pasakyti tikslią ir konkrečią priežastį, kodėl atsirado kirmėlinės ataugos uždegimas.
„Dažniausia teorija, kuri aprašoma literatūroje, yra kirmėlinės ataugos spindžio obstrukcija, kuomet yra užblokuojamas įėjimas į kirmėlinę ataugą iš storosios žarnos.
Užblokuotas kirmėlinės ataugos spindis pradeda pildytis gleivėmis, kirmėlinė atauga didėja, bakterijos, esančios kirmėlinėje ataugoje, pradeda sparčiau daugintis ir vystosi uždegimas, sukeliantis simptomus“, – aiškina abdominalinės chirurgijos gydytojas M. Kryžauskas.
Dažniausios užsikimšimo priežastys – koprolitas (išmatos) ar limfoidinio audinio hiperplazija (padidėjimas), kuri susijusi su virškinamojo trakto infekcija. Kitos galimos priežastys, pasak M. Kryžausko, yra pakankamai retos.
Simptomai
Sirgę ūminiu apendicitu asmenys nesumeluos, kad pagrindinis ir vienas ryškiausių šios ligos simptomų yra atsiradęs pilvo skausmas. Toks nemalonus negalavimas dažniausiai atsiranda pilvo viršutinėje vidurinėje dalyje – skrandžio projekcijoje, o bėgant laikui skausmas leidžiasi žemyn ties bamba ir galiausiai lokalizuojasi dešinėje klubinėje srityje.
„Tačiau dažnai tokio migruojančio skausmo gali ir nebūti. Žmogų vargina bendra bloga savijauta, jaučiamas pykinimas, gali varginti vėmimas, nėra apetito, jaučiamas šleikštulys pagalvojus apie maistą. Ligos trukmei ilgėjant, prasideda karščiavimas, pilvo skausmai dinamikoje stiprėja.
Gali atsirasti šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimų, kartais vargina ir viduriavimas“, – galimus apendicito požymius vardina Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Marius Kryžauskas.
Pasak abdominalinės chirurgijos gydytojo, ūminio apendicito eigą galima išskirti į tris fazes. Pirmosios fazės metu įvyksta kirmėlinės ataugos užsikimšimas.
„Tuo metu prasideda pilvo skausmas, pacientą vargina bendra bloga savijauta, apetito stoka, gali pykinti, pasireikšti vėmimas.
Antrosios fazės metu kirmėlinė atauga didėja, atsiranda aplinkinių audinių uždegiminė reakcija, tuo metu skausmas stiprėja bei lokalizuojasi dešinėje klubinėje srityje, dinamikoje skausmingumas didėja, atsiranda karščiavimas.
Trečiosios fazės metu kirmėlinė atauga gali prakiurti. Tuomet gali būti du keliai – organizmas apriboja uždegiminį procesą ir suformuoja pūlinį arba gali išsivystyti pilvaplėvės uždegimas“, – teigia M. Kryžauskas.
Neretai apendicitas tampa klastinga liga, kurią ne tik tampa sunku nustatyti, tačiau labai lengva supainioti ir su kitomis ligomis, kurių simptomai panašūs į ūminį apendicitą:
„Ūminio apendicito nustatymas priklauso nuo sirgimo laiko. Pačioje ligos pradžioje gali būti sunku įtarti ūminį apendicitą, jei pacientas skundžiasi tik skausmu viršutinėje pilvo dalyje ir pykinimu. Šiame etape svarbiausia turėti omenyje, kad yra ūminio apendicito tikimybė.
Dažnai ūminis apendicitas gali būti supainiojamas ir su kitomis ligomis, todėl diagnostikai labai svarbu kraujo uždegiminių rodiklių duomenys bei instrumentiniai radiologiniai tyrimai.“
Atsiradęs skausmas dešinėje klubinėje srityje gali būti ir dėl šlapimo takų akmenligės, o moterims dažniausiai skausmus gali sukelti ginekologiniai susirgimai.
„Negaliu tvirtai pasakyti, kaip nesumaišyti ūminio apendicito su kitomis ligomis. Reikia matyti visumą – pirmiausia pacientą, su kuriuo reikia šnekėti, išklausti dalykų, net kurie jam atrodytų nesvarbūs, o jau įtariant ūminį apendicitą atlikti kraujo tyrimus bei instrumentinius radiologinius tyrimus, kurie patvirtins arba paneigs ūminio apendicito diagnozę“, – tvirtina chirurgas Marius Kryžauskas.
