Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.
Kaip praėjusią savaitę sakė Pilietybės komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas, nors I. Liepos pasisakymai paviešinti praėjusių metų lapkričio mėnesį, jos pilietybės klausimo svarstymas užtruko dėl procedūrinių veiksmų.
Pilietybės komisijos pirmininko teigimu, asmuo, dėl kurio pilietybės netekimo sprendžiama arba jo deleguotas advokatas turi teisę dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus.
„Tai reiškia, kad jis (asmuo – BNS) turi būti tinkamai informuotas. Ji gyvena Rusijos Federacijoje, Lietuvoje net teorinio deklaruoto adreso neturi, tad kol gavome iš institucijų oficialią informaciją apie jos kontaktinius duomenis, kol išsprendėme informavimo ir išsiuntimo klausimą, (...) kol logistinius klausimus išsisprendėme, tai užtruko“, – sakė P. Žukauskas.
Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS informavo, kad komisija iki antradienio vakaro nesulaukė I. Liepos ar jos atstovų reakcijos į kvietimą dalyvauti posėdyje.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas G. Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.
Praėjusią savaitę komisija nusprendė siūlyti prezidentui atimti Lietuvos pilietybę ir iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo. Galutinis sprendimas dėl jo dar nepriimtas.
