Visuomenininkai toliau reikalauja aiškumo dėl „LEO LT“ projekto, mėgina jo reikalauti iš šalies vadovų. Sausio 9 dieną Piliečių Santalka (toliau – Santalka) ir Sąjūdis pakvietė LR Prezidentą ir Seimo narius viešai atsakyti į visuomenei svarbius klausimus dėl naujos atominės jėgainės statybos.
Ketvirtadienį Piliečių Santalkos ir Sąjūdžio atstovai kalbėjosi su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, o dar antradienį Prezidentūroje susitiko su LR Prezidento patarėjais, vadovaujamais Ramūno Vilpišausko. Jie tikėjosi išgirsti, ar valstybės vadovui atsakymai aiškūs, kodėl Valdas Adamkus taip skubina baigti visą procesą. Pasak visuomenininkų – atsakymai jų netenkina.
Visur pakartoti seni teiginiai
„Galiu pasakyti tik tiek, jog visur kartojasi tie patys atsakymai ir nedaugėja aiškumo. Suprantu, kad politikai ir valdininkai derina pozicijas ir mėgina viską logiškai pagrįsti, tačiau stebina, jog į kai kuriuos klausimus, naudojant standartines formules, neatsakoma visai”, - stebėjosi L. Ulevičius.
Piliečių Santalkos Tarybos ir viešųjų finansų grupės narys Liutauras Ulevičius telefonu portalui “Balsas.lt” sakė, jog ir prezidentūros atstovai, ir parlamento vadovas iš esmės nepasakė nieko naujo nei vienu klausimu, o tiesiog atkartojo nuolat viešai išsakomus Vyriausybės derybininkų ir “NDX energijos” atstovų teiginius.
“Pavadinčiau tai bevaisiu dialogu. Ketiname ketvirtadienį dar susitikti su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu. Jei ir ten vėl išgirsime tik tą patį, jei vėl bus diskutuojama tik nuomonėmis ir teiginiais – be argumentų – reiks galvoti naujas alegorijas. Kol kas, manau, Lietuvos visuomenė apie šį projektą verčiama vaikščioti užrištomis akimis”, - sakė. L. Ulevičius.
Pasak Santalkos aktyvisto, neatsakyta - nei kodėl pasirinktas vieno išskirtinio privataus dalyvio, formuojant nacionalinį investuotoją modelis, nei kodėl pasirinktas modelis, prieštaraujantis Europos Sąjungos teisei. Nieko naujo prezidentūra, pasak jo, nesugebėjo pasakyti ir apie tai, kodėl taip drastiškai pasikeitė trijų “trigalvio” galvų įvertinimai. Taip pat, esą, tebelieka neaišku iš kokių lėšų bus statoma nauja elektrinė, neatsirado jokių saugiklių, kurie užtikrintų, jog atominė jėgainė ir elektros tiltai į Europą išvis bus statomi.
Pats Viktoras Muntianas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog šalys esą ir nesitikėjo viena kitos įtikinti.
„Tiesiog sutarėm kad reikia daug daugiau diskutuoti, o aš pats įsipareigoju žmonėms, kurie rengia projektą ir derasi, perduoti visuomenės atstovų poziciją“, - sakė Seimo pirmininkas.
Neatsakyti klausimai
„Neaišku, kodėl pasirinktas būtent šis, o ne kitas privatus investuotojas, o taip pat lieka neaišku – kas atlygins galimą žalą valstybei ir Lietuvos žmonėms, jei projektą neteisėtu paskelbs ES“ – sakė visuomenininkas.
“Paprastai teigiama, kad, “Lietuvos energija”, kaip ir apskritai valstybės valdomos įmonės ar valdininkai nesugeba efektyviai dirbti. Seimo pirmininkas irgi mano, jog privatininkai bus savotišku “efektyvumo prievaizdu. Tačiau būtent „NDX energija“ pasirinkimas lieka nepaaiškintas“, - sako L. Ulevičius.
Jis taip pat pabrėžė, jog Europos Sąjungos institucijų pozicija tebelieka neaiški ir sprendimus Lietuvos valdžia mėgina priimti neturėdama aiškių atsakymų iš Briuselio.
“Jei ES konkurencijos kontrolės tarnyba nutars, kad sprendimai priimti ir susitarimai pasirašyti pažeidžiant Europos teisę, tai, pagal dabartinius projektus, “NDX energija” galės teikti milijoninius Švedijoje reziduojančiam arbitražo teismui”, teigė, L. Ulevičius.
Anot jo, neaišku, kas apmokės galimas ES teisės pažeidimo pasekmes. Visuomenininkai nuogąstauja, kad tai gali tekti padaryti mokesčių mokėtojams.
Išlieka optimistais ir svarsto ar paremti referendumą
Komentuodamas procesus vykstančius Seime ir kai kurių frakcijų (pirmiausia, liberalcentristų) kintančią poziciją, rengiantis nepalaikyti šio “LEO LT” projekto, L. Ulevičius pabrėžė, jog neketina komentuoti – peikti ar girti - atskirų partijų pozicijos, nes piliečių Santalka nenorinti nei su viena iš jų tapatintis.
“Tiesiog, kaip pilietis, noriu tikėti, kad ir Seime ir kitur gali būti ir yra sąžiningų žmonių. Vos tik žmonės ima gilintis į tokį projektą, jiems natūraliai iškyla tokie patys klausimai, kaip ir mums”, - pabrėžė visuomenininkams.
Jis taip patvirtino, jog į Santalką jau kreipėsi referendumo, kuriuos siekiama pratęsti antrojo Ignalinos atominės elektrinės reaktoriaus darbą, organizatoriai, tačiau sakė dar nežinąs, kokia bus organizacijos pozicija.
“Mes žinome apie šią iniciatyvą, į mus kreiptasi prašant paramos, tačiau dar nežinau, kas bus nuspręsta. Pradėjome vidinę diskusiją, kurios metu, pozicija ir paaiškės”, - sakė L. Ulevičius.
V. Muntianui ketvirtadienį buvo pateikti tie patys klausimai, kuriuos jie uždavė ir Prezidentui.
Piliečių Santalka ir Lietuvos Sąjūdis ir toliau ragina šalies vadovus nepriimti Vyriausybės pateiktų siūlymų sąžiningai neatsakius sau ir visuomenei į iškylančius klausimus. Konkrečių sprendimų dėl protestų ir visuomeninių akcijų Santalka dar nėra priėmusi.
***
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST.
Naujame darinyje valstybė turėtų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Vyriausybė su „NDX energija“ yra suderėjusi, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
Tomas Čyvas
