Nuo šių metų kovo 1 d. techninių apžiūrų specialistai skiria daugiau dėmesio automobiliams su dyzeliniais varikliais.
Nuo kovo 1 d. šalyje sugriežtinus techninės apžiūros reikalavimus automobiliams su dyzeliniais varikliais, viena interneto svetainė atliko lankytojų apklausą. Rezultatai parodė, jog keli tūkstančiai respondentų yra įsitikinę, kad senesnių dyzelinių variklių remontas gali pareikalauti nemažų investicijų, todėl daug kas paskubės jais atsikratyti ir dėl to automobilių su dyzeliniais varikliais kainos turi kristi... Ar tikrai? Išsiaiškinti bandome kalbindami šios dienos pašnekovus.
Kainų pokyčių nepastebi
„Mūsų parduodami automobiliai yra apynauji, trijų–penkerių metų, gal todėl permainos nepasijautė, – teigia vienos važinėtais automobiliais prekiaujančios bendrovės pardavimų vadybininkas Remigijus Liutkus. – Varikliai dar palyginti nauji, nesusidėvėję, tad ir mašinų savininkams nerimauti dėl jų techninės būklės nėra ko.“
Pirkėjai lūkuriuoja
Kalbamės su automobilių salono vadybininku.
„Niekas nepasijuto. Nesuprasi, kas darosi. Vieną mėnesį perka, kitą – nieko. Bangomis. Nepastovi rinka. Dyzelinius automobilius pirko visą laiką. Daug metų perka beveik vien juos. Nebeatsimenu, kada esu pardavęs automobilį su benzininiu varikliu. Mūsų parduodamai automobilių markei populiariausi yra dyzeliniai varikliai. Nuo seno taip. Ir kaina jų lieka kokia buvusi. Jokios įtakos rinkai tie sugriežtinti techninės apžiūros reikalavimai kol kas nepadarė. Sunku būtų išvesti kažkokį pardavimų vidurkį – nežinia, nuo ko tai priklauso? Vaikšto, žiūrinėja, bet šį mėnesį pardavėme vos vieną automobilį. Tarsi kažko pirkėjai lūkuriuotų...“
Anot pašnekovo, perkamiausi mažesnio litražo automobiliai su 77–81–103 kilovatų galios varikliais.
Beje, maždaug vienodai jų nuperka tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
„Niekas nesikeis“
Žvalgomės mašinų pardavimų aikštelėje. „Niekas mums tų mašinų už dyką neduoda, tai kaip jos gali pigti? Sugalvojo, pamanykite, sudėtingesnę techninę apžiūrą, o Belgijoje, Vokietijoje niekas tokių nesąmonių nedaro... Valdžiai reikia pinigų, tai ėmė ir sumąstė. Tam jie ten ir sėdi Seime. O daugiau tai niekas čia nesikeis“, – piktinasi prisistatyti nepanoręs smulkusis verslininkas.
Automobilių parduoda nedaug
Kalbiname dar vieną prekiautoją naudotais automobiliais – Virginijų. „Sugriežtinus techninės apžiūros reikalavimus dyzeliniams automobiliams, faktiškai, tai nelabai kas pasijuto, – teigia jis. – Dyzelinių automobilių į Lietuvą privežta daugiau nei kitokių. Tačiau, dyzelino kainoms kylant, dažnas susimąsto ir perka mašiną su benzininiu varikliu, o vėliau įsideda dujinę įrangą, kuri, kiek žinau, yra atpigusi. Tik senų mašinų su benzininiais varikliais pasirinkimas mažesnis.
Įstatymo pokyčiai mašinų kainoms įtakos nepadarė. Blogiau tiems, kurie paskubėjo ir „išrėžė“ katalizatorius. Europos valstybėse techninė apžiūra vyksta kiek kitaip, o mūsiškiai eilinį kartą „perlenkė lazdą“.
Apskritai visoje Lietuvoje automobiliai brangsta – tokia tendencija. Kodėl? Veriasi naujos rinkos. Anglai atsirėžė savąją rinkos dalį – belieka nusipirkus tik perkelti automobilio vairą į kairę pusę.
Ženkli naudotų automobilių dalis iškeliauja į Afriką, nemažai jų nuperka rumunai...“
Taigi naudotus automobilius perka afrikiečiai ir tokios neturtingos valstybės kaip Lietuva? O mūsų kaimynai?
„Baltarusiai perka mažiau, po to, kai buvo sugriežtintos automobilių įvežimo į jų šalį taisyklės. Beveik nebeliko pirkėjų iš Kazachstano. Atvažiuoja dar estai ir latviai. Estai perka naujesnes mašinas, latviai – senesnes. Daugelis įvežamų į šalį automobilių yra techniškai tvarkingi, kadangi pabrango meistrų paslaugos, o defektuotųjų kartais neapsimoka nė tvarkyti“, – teigia Virginijus. Pašnekovo nuomone, dėl nuo kovo 1 d. įsigaliojusių įstatymo pokyčių, dyzeliniai automobiliai tikrai labiau nepigs.“
„Lietuvoje senų automobilių kainos labai žemos. Jei taip ir toliau, greitai reikės pardavinėti už savikainą... Pas mus kaip? Turi žmogus tam tikrą pinigų sumą ir vaikšto po aikšteles, ieškodamas naujo automobilio... Ir stebisi, jeigu tokio neranda. O nuperkama nedaug. Matyt, maža lietuvių perkamoji galia“, – dalijasi verslininkas. Jo pastebėjimais, tautiečiai mieliau renkasi „Opel“ markės
naudotus automobiliu: „Astra“, „Zafira“. Dar „Toyota“. Atėjus pavasariui išaugs susidomėjusių BMW mašinomis gretos.
Pokyčius klientai priima tolerantiškai
Susisiekėme su Šiaulių techninių apžiūrių centro vadovu Sigitu Savicku.
„Pirmiausia sugriežtėjo reikalavimai į technines apžiūras atvykstantiems automobiliams su dyzeliniais varikliais, – pasakoja S. Savickas. – Apžiūros procesas išskaidytas į kelias dalis. Reikia atkreipti dėmesį į variklio būklę, tepalų ir skysčių prasisunkimą, variklio darbą, dirželių įtempimą, ar tvarkingai sukasi skriemuliai? Ar tvarkingos turbinos, ar nepraleidžia tepalų ir t. t. Taip pat reikia įvertinti automobilio maksimalius sūkius, kuriuos nustato gamintojai. Tam mes pasitelkiame duomenų bazę. Žiūrime, ar suveikia apsisukimų ribotuvas? Variklio temperatūra negali viršyti leistinos darbinės. Beje, tikrinant variklio temperatūra, ji negali būti žemesnė kaip 58 laipsniai. Jei visi šie reikalavimai išpildyti, atliekame dūmų testą.“
Pasak S. Savicko, leistinos teršalų normos išmetamose dujose beveik nepakito. Jos išskaidytos pagal transporto priemonių pagaminimo metus. Pagamintų iki 1980 m. sausio 1 d. dūmingumas netikrinamas visai. Vėliau pagaminti automobiliai su dyzeliniais varikliais suskirstomi į tam tikras „amžiaus ribas“, iš kurių kiekvienai nustatomas leistinas maksimalus absorbcijos koeficientas.
Transporto priemonėms, kurios nuo konvejerio nuriedėjo šiemet, šituos dydžius nustato gamintojas. „Mes tikriname tik išmetamą kietųjų dalelių srautą, – sako S. Savickas. – T. y. suodžius. O dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sudėtinės dalys testuojamos variklių tyrimo institutuose: Esene, Stokholme ir kt. Beje, tas daroma pačių gamintojų iniciatyva.“
Tačiau variklis bėgant metams sensta, vadinasi, ir teršalų išmeta vis daugiau?
S. Savickas: „Nieko panašaus. Varikliai bandomi nustatytą laiką – tūkstančius valandų. Po to vertinama, kiek galima nuvažiuoti neviršijant leistino teršalų kiekio išmetamosiose dujose ir ar gamykla užtikrina, jog koncentracija nebus didesnė per visą variklio eksploatacijos laiką? Po to tikrinami atsitiktinai pasirinkti egzemplioriai tiesiai nuo konvejerio. Institutai išduoda sertifikatą, o toliau belieka tik periodiškas kietųjų dalelių koncentracijos patikrinimas, o tai mes ir pradėjome daryti.“
Ar sugriežtinti reikalavimai įnešė bruzdesio į Techninių apžiūrų centro darbą? Kaip į pokyčius reaguoja patys vairuotojai?
„Pailgėjo mūsų darbo ciklas. Nuo 10 iki 15–18 minučių. Padaugėjo ir randamų trūkumų skaičius. Vairuotojai nepatenkinti. Tačiau konfliktų dėl to nekyla – jie tolerantiškai priima patikros rezultatus ir mūsų dėl to nemuša“, – bando juokauti pašnekovas.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
