Pigias keliones pamėgusi Milda dalinasi su Makalius.lt skaitytojais savo įspūdžiais ir patarimais, kaip jai sekasi keliauti pigiai ir kokiomis taisyklėmis vadovaujasi stengdamasi sutaupyti kelionėse ir svetimus kraštus aplankyti bent kelis kartus per metus.
Prancūzija, Milau (Makalius.lt skaitytojų nuotr.) (nuotr. Gamintojo)
Kaip nusprendei, kad keliausi pigiai?
Apsisprendimą lėmė žemos bilietų kainos. Prieš maždaug penkerius metus vienas draugas iniciavo kelionę į Maroką. Sumokėjom už bilietus apie 300 Lt ir spontaniškai iškeliavom: neturėjom nei viešbučių rezervavę, nei tikslaus maršruto susidarę. Tiesiog preliminarų planą. Kadangi tai buvo pirma rimtesnė išvyka, ir dar į Afriką!
Buvo baisoka, bet ši kelionė iš esmės pakeitė mano požiūrį į keliones. Uždaviau sau paprastą klausimą – kam mokėti už visą kelionės paketą milžiniškus pinigus, jei pakeliauti gali maždaug 5-6 kartus pigiau? Be to, spontaniškumas irgi prideda nenusakomo šarmo.
Prancūzija, Milau (Makalius.lt skaitytojų nuotr.) (nuotr. Gamintojo)
Kaip keliauji po pirmosios pigios kelionės?
Po Maroko pati pradėjau „medžioti“ pigius bilietus. Dabar laikausi principo, kad geriau dažnesnės kelionės su mažesniu biudžetu nei viena kelionė per metus su all included. Pastarojo keliavimo būdo jau net neįsivaizduoju.
Tiesa, pirmaisiais kartais labai demotyvuodavo Ryanair bilietų paieškos sistema bei jų įsigijimas. Pradžioje atrodė viskas labai sunku ir neaišku. Bet dabar vienas du ir turiu pigius bilietus. Žinoma, su sąlyga, kad neturiu fiksuotų atostogų. Jei nori pigios kelionės – taikaisi prie siūlomų pigių dienų, o ne renkiesi jas.
Prieš kelionę dažniausiai nusprendžiame, ar miegosim viešbučiuose, ar per Couchsurfing, o gal palapinėse. Pirmą atvykimo dieną dažniausiai dėl viso pikto suplanuojame dar būdami Lietuvoje.
Dažniausiai turime preliminarų kelionės planą, bet jį visada pakoreguojame, ypač, kai pasikalbame su vietiniais.
Kadangi neretai užsienyje keliaujame autostopu – užsieniečiai papasakoja labai daug įdomių dalykų, kartais nuveža į vertesnes dėmesio vietas, kartais pavakarieniaujame kartu. Toks keliavimo būdas padeda pažinti šalį kur kas greičiau nei vaikštant po vietines bažnyčias.
Aktyviau pradėjau skraidyti prieš kelerius metus. Skridau į Prancūziją, Maroką, Sardiniją, Švediją, Ispaniją, Kroatiją.
Maroke rekomenduočiau aplankyti šiaurinę dalį, kuri mažiau turistinė, bet natūralesnė. Žmonės tikresni. Tiesa, vasario mėnesį Maroko šiaurėje gali būti apie 15-17 laipsnių, tuo tarpu pietuose apie 30 laipsnių.
Sultys Maroke (Makalius.lt skaitytojų nuotr.) (nuotr. Gamintojo)
Sardinijoje labai rekomenduočiau Bosa miestelį. Kol kas pats gražiausias matytas miestelis.
Antroje vietoje yra Girona, esanti Katalonijoje (Ispanija).
Vykstantiems į Barseloną, rekomenduočiau aplankyti Monsserat kalnus. Bet mano patarimas būtų ne traukinukais kilti, o pėsčiomis eiti į viršų. Vienas geriausių patyrimų gyvenime. Žinoma, užtrukome visą dieną, tad tam reikia numatyti laiko.
Jei kas nors lieptų rinktis kuriame mieste be Vilniaus norėčiau gyventi, – rinkčiausi Kroatijos Splitą. Dydžio kaip Kaunas, bet gyvenimas ten labai aktyvus: nuostabus senamiestis, parkas, uolos.
Šias kelionės kryptis pasirinkau tiesiog todėl, kad tuo metu ten buvo šilta (išskyrus Švediją) ir buvo pigūs bilietai. Beje, mano draugė į Maljorką skrido už 2 eurus pirmyn atgal.
Kroatija, Šibernik (Makalius.lt skaitytojų nuotr.) (nuotr. Gamintojo)
Kur apsistoji užsienyje?
Maroke apsistodavome viešbučiuose, nes jie ten labai pigūs. Dažniausiai mokėdavome 10-15 LT už žmogų. Maroko Essouera mieste esu buvusi porą kartų ir ten jau turim savo mėgstamą viešbutuką „Le Bastion“. Ten viršijam savo biudžetą ir mokame už žmogų apie 40 LT, bet gauname visus patogumus.
Kroatijoje apsistodavome įvairiuose apartamentuose. Pirmosiomis dienomis mokėdavome po 15-20 eurų už žmogų. Labai nustebome, kadangi internete ne sezonu kainos buvo parodytos kur kas mažesnės.
Kiek vėliau įsigudrindavome naujame mieste sakyti, kad internete matėme apartamentus keturiems žmonėms už 30 eurų. Pradžioj pasijuokdavo, bet, kai sakydavom “gerai, tai einam ieškoti toliau", visada pasivydavo ir sutikdavo už tokią kainą atiduoti.
Vieną kartą už 30 eurų (keturiems žmonėms) gavome labai prabangius apartamentus su dideliu baseinu. Tiesa, tie apartamentai buvo gana toli nuo centro, tad tarpininkas mus nemokamai vėžindavo iš apartamentų iki centro ir atgal tereikdavo jam paskambinti. Yra tekę lankytis Kroatijos Zadaro mieste, kur apartamentai gana brangūs, bet jei norite pigiau, reikia eiti prie pagrindinio miesto tilto ir sakyti, kad ieškote Zorano. Labai šaunus ir sąžiningas vyrukas, kuris turi daug pasiūlymų: nuo pigiausių iki brangiausių.
Tik Kroatijoje ir Maroke miegojome viešbučiuose, kitur nakvynę susirasdavome naudodamiesi Couchsurfing arba miegojome palapinėse.
Ispanija, Monsserat (Makalius.lt skaitytojų nuotr.) (nuotr. Gamintojo)
Kaip taupai kelionėje?
Pagrindinis dalykas, kurio sau neleisdavome kelionėje – restoranai. Jei Lietuvoje už 3-4 eurus gali pavalgyti, tai Vakaruose tai atsieis apie 10-15 eurų. Kadangi dažnai keliaudavome autostopu, tai transportas irgi nieko nekainuodavo. Miegodavome palapinėse arba per Couchsurfingą, kas irgi nemokama. Maistą pirkdavome patys ir gamindavomės namuose arba ant laužo.
Pavyzdys – Prancūzija. Per tris savaites vienam žmogui išleidome apie 650 Lt. Čia jau su lėktuvo bilietais. Per šį laiką ir „climbinti“ ėjom, ir gurmaniškų maistų prisiragavome, ir žydroj žydroj jūroj pasimaudėme.
Bet Prancūzija buvo pigumo rekordas. Dažniausiai išleidžiame apie 600 litų 10-čiai dienų.
Dėl pramogų. Kadangi mane asmeniškai domina gamta, o ne naktiniai klubai, tai pramogoms per daug irgi neišleisdavome. Jei apsistojame per Couchsurfing'ą, žmogus, pas kurį gyvename, paorganizuoja kokį vakarėlį pas kažkurį draugą ar šiaip kur gamtoj. „Baliavojam“ per keliones nemažai, bet kažkaip nebrangiai.
Geriausios ir pigiausios pramogos kelionėje – aktyvios ir susijusios su gamta. Dar labai dažnai išsinuomojame dviračius ir darome ilgesnius dviračių žygius. Labai daug pamatome ir dar pasportuojame.
Pagrindinis mano patarimas – pasiaiškinti, ar toje šalyje, į kurią keliaujama, yra įprasta atsiskaitinėti mokėjimo kortele. Jei tai įprasta kaip Lietuvoje, geriausia imti kuo mažiau grynų, nes ir saugiau, ir patogiau pinigus laikyti kortelėje. O dar linkiu ne tik skaityti, kaip keliauja kiti, bet tiesiog vieną dieną pasiryžti ir iškeliauti bei patirti tikrų nuotykių, kurie nebūtinai turi būti brangūs.
