Pigių skrydžių avialinijų atėjimas į Lietuvą sveikintinas, tačiau tai nepadės valstybei išeiti iš aviacinio užkampio. Lietuvai reikia plėsti turimų oro uostų infrastruktūrą ir kurti nacionalines avialinijas, taip ženkliai prisidedant prie bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) ir pamažu jungiantis prie Bendros Europos aviacijos erdvės, mano Oro ir erdvės akademijos (angl. Air and Space Academy) Prancūzijoje narys Marcas Bonduelle.
Pasak M. Bonduelio, tokios šalys kaip Lietuva, turinčios nedidelius oro uostus ir menkai išvystytą aviaciją, turi potencialą ir raginamos investuoti į oro uostų infrastruktūrą bei gerinti BVP.
Europos Komisijos duomenimis, Europos oro transporto sektoriuje tiesiogiai dirba 10 mln. žmonių, ir jis sudaro apie 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Transporto paslaugoms išleidžiama 13 proc. vidutiniško namų ūkio biudžeto. Nacionalinių avialinijų turėjimas, gera oro uosto infrastruktūra, anot eksperto, leistų Lietuvai prisidėti prie Bendrojo Europos dangaus kūrimo. EK, bendradarbiaudama su orlaivių gamintojais, mokslininkais ir šalių vyriausybėmis, yra užsibrėžusi tikslą visiškai modernizuoti Europos oro eismo valdymo sistemą ir iki 2020-ųjų sukurti Bendrą Europos dangų, kurią sudarytų 58 šalys ir būtų 1 mlrd. gyventojų, garantuotų 3,7 mln. darbo vietų, sutrumpėtų kelionės.
„Nemanykite, kad jeigu sulaukėte pigių skrydžių atėjimo į Lietuvą, tai padės atsigauti jūsų oro transporto sektoriui. Turite patys sukurti savo avialinijas arba ieškoti investuotojo. Lietuva - viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri neturi savo nacionalinio oro vežėjo. Jūsų šalis - viena tarp Baltijos šalių, kuri visiškai priklauso nuo kitų valstybių skrydžių organizatorių“, - Eltai sakė M. Bonduelis, praėjusią savaitę Madride vykusiose „Aeronautikos dienose 2011“ skaitęs pranešimą ateities oro uostų tema.
Aviacijos ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad šalyse, kuriose yra išvystytas aviacijos verslas, paslaugos, sportas, aviacijos sukuriamą naudą jaučia ir kitos pramonės šakos. Kaip pavyzdį jis pateikė Madrido Barajas oro uostą. Šis oro uostas pagal savo užimtumą yra ketvirtas Europoje ir vienuoliktas pasaulyje, jo infrastruktūra nuolat plečiama. Vien pernai oro uostas aptarnavo 49 mln. keleivių. Naujų technologijų ir inovacijų diegimas, infrastruktūra leido pasiekti, kad kiekvienais metais oro uostas regiono ekonomikos biudžetą papildo per 10 mln. eurų, sudaro 13 proc. viso regiono BVP. Kiekvienas skrydis oro uosto duoda 11,9 tūkst. eurų pelno.
„Tai kodėl jums nepagalvojus kažko panašaus apie tai?“- klausė Oro ir erdvės akademijos narys M. Bonduelis.
ELTA primena, kad nuo 1991-ųjų Lietuvoje veikė Lietuvos oro linijų bendrovė „flyLAL - Lithuanian Airlines“ (prekės ženklas „flyLAL“), tačiau 2009- aisiais ji bankrutavo, susisiekimas su Lietuva tapo sudėtingesnis.
Šalyje aviacijos atsigavimo ženklai pasijuto, kai beveik prieš metus didžiausia Europos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ tarptautiniame Kauno oro uoste atidarė savo pirmąją bazę Rytų ir Vidurio Europoje. Aviakompanija praplėtė skrydžių logistiką - nuo gegužės iš Vilniaus skraidins į Milaną, Romą, Barseloną (Žironą), Londoną ir Dubliną.
Pernai spalį apie savo planus nuo balandžio skraidyti iš ir į Vilnių pranešė ir Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz air“.
Iš Vilniaus oro uosto reguliarius skrydžius pagal tvarkaraštį vykdo 15 oro linijų bendrovių: 14 iš jų skraidina keleivius 19 reguliariųjų krypčių ir viena užsiima krovinių gabenimu. Kitos oro linijų bendrovės vykdo užsakomuosius skrydžius.
Pernai Tarptautinis Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,717 mln. keleivių.
Lietuvoje veikia trys tarptautiniai keleivinių oro uostai - Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
