Tokią skaudžią pamoką teko išgyventi ir vilnietei Rasai, kuri, galiausiai, po visų remontų nukentėjo ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai bei liko su beveik nevažiuojančiu automobiliu.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Rasa, ši atviravo, kad viso proceso metu patyrė didelį stresą.
Už taisymą paprašė dvigubai daugiau nei susitarta
Moteris ieškojo kur savo vairuojamam „Opel“ markės automobiliui pakeisti tepalus. Jos teigimu, patikrinus kainas autoservisuose, rinkos kainos jai buvo per didelės, dėl to rado vietą, kur galėtų tai padaryti pigiau.
„Aš ieškojau, kur pasikeisti tepalus ir visur žiūriu, ten 120, 150 eurų. Aš pasiskambinau pažįstamui vienam, sako: „Atvažiuok čia, ne aš dirbu, bet ten toks Vitalijus dirba, jis daugiau nei 10 metų patirtį turi, keičia tepalus“, – pasakoja Rasa.
Atvykus į autoservisą, pasak moters, ten dirbantis meistras jos automobiliui nustatė variklio gedimą ir pasakė, kad taisymas kainuos apie 500 eurų.
Moteris sutiko, susitarė sumą išmokėti per kelis kartus, tačiau galiausiai atvažiavus pasiimti automobilį – suma išaugo daugiau nei dvigubai.
„Čia man buvo ženklas tiesiog, kai pagalvoju. Bet tuo momentu sako, kad reikės man variklį tvarkyti. Aš pati mačiau, kad jie tikrai tvarkė tą variklį, kad jis buvo išardytas. Bet man buvo pasakyta, kad bus apie 500 eurų. Kai atvažiavau pasiimti automobilį, man pasakė, kad bendra sąmata 1165 eurų“, – sako moteris.
Moteris teigia, kad apie tokį ženklų pabrangimą ji perspėta nebuvo.
„Sakau jiems, kad reikėjo perspėti. Tai sako: „Tai ką tu būtum pasiėmusi variklį su varžtais visais? Sakau, kad taip, būčiau net netvarkiusi, jeigu žinočiau, kad taip bus“, – piktinasi ji.
Pasak Rasos, automobilį jį pirko už 2,5 tūkst. ir prieš tvarkymą važiavo gerai, tačiau atsiėmus automobilį – atsirado trikdžių.
„Šiandien jau mano mašina į kalną net nebepakyla, visiškai traukos nėra“, – nurodo Rasa.
Į sumą įskaičiavo kito automobilio dalis, kvapuką
Moteris nurodė, kad beveik visą sumą sumokėjo pavedimu, tik labai mažą dalį grynais. Iš vietos, kur tvarkė automobilį, už sumokėtas paslaugas pasiėmė kvito kopijas, o grįžusi namo ir peržiūrėjusi jas – nustėro.
„Ten tas [sąmatos] sąrašas yra gan didelis, apie 15-20 prekių. Aš pagal tuos visus barkodus gūglinau, kas kur yra. Ir žiūriu – BMW automobilio šakė. Galvoju – ta prasme, pas mane gi „Opelis“ ir prie variklio lindo, o ne prie šakės.
Paskui žiūriu – automobilio kvapukai pirkti už 20 eurų, kurių mano mašina tuo labiau net nematė“, – pasakoja moteris.
Nors iš pradžių moteriai buvo minėta 500 eurų suma, vėliau ji išaugo daugiau nei dvigubai – 600 eurų už dalis ir 600 eurų už darbą. Ji teigia suprantanti, kad suma gali išaugti, tačiau nemananti, kad skirtumas gali būti toks didelis.
Susidūrė su grasinimais
Moteris pasakoja, kad po visos situacijos dar susidūrė su grasinimais. Pasakiusi, kad tokios sumos nemokės, automobilį remontavę žmonės pasakė, kad jo jai negražins.
„Paskui išvažiavau ir pradėjau verkti, paskambinau mamai ir ji sako: „Ai, Loreta, tie pinigai uždirbami, bala nematė.“ Ir tikrai, galvojau, velniop tuos pinigus ir susimokėjau“, – pasakoja ji.
Kiek vėliau, Rasos teigimu, jai vėl buvo paskambinta ir pagrasinta, kad „susprogdins mašiną ir iš žalios ji taps raudona, nes degs“.
Moters teigimu, automobilį jį tvarkėsi sosinėje esančiuose garažuose, adresu Žirmūnų g. 123.
Rasa iš pradžių svarstė, kad asmuo, remontavęs jos automobilį, galimai vykdė individualią veiklą, turėdamas verslo liudijimą, tačiau vėliau ji kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kur paaiškėjo, kad toks asmuo nėra registruotas kaip vykdantis veiklą nurodytu adresu.
Pasak jos, Vartotojų teisių tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad mokėjimas buvo atliktas ne įmonei, o fiziniam asmeniui.
VVTAT: per metus gaunama apie 50-100 tokių prašymų
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad sulaukia vartotojų prašymų dėl automobilio remonto paslaugų, bet jų nėra daug.
Pasak jų, vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl paslaugų kokybės ar padidėjusios paslaugų kainos nuo užsakymo pradžios.
„Per metus dėl šių paslaugų gaunama apie 50-100 prašymų dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai sudaro vos apie 1 proc. nuo visų VVTAT gautų prašymų“, – nurodo jie.
VVTAT teigimu, maždaug pusės tokių ginčų nagrinėjimas nutraukiamas dėl dokumentų trūkumo. Ginčas nagrinėjamas tuo atveju, jeigu yra pateiktas mokėjimą už paslaugas įrodantis dokumentas, įrodymai apie užsakymą ir pan.
Taip pat jie pažymi, kad apie pusė priimtų sprendimų yra susiję su vartotojo reikalavimo tenkinimu arba tenkinimu iš dalies, kai vartotojo nurodytas pažeidimas pasitvirtina.
Tarnyba pabrėžia, kad žmonėms, susidūrusiems su tokiomis situacijomis, yra itin svarbu turėti dokumentus, įrodančius apmokėjimą už remonto paslaugas, užsakymo dokumentą, sutartį ar kitą įrodymą apie sutartus atlikti darbus.
„Jeigu dėl kainos ir atliekamų darbų nebuvo sutarta raštu, vėliau bus sunku įrodyti, jog paslaugos teikėjas pažeidė vartotojo teises. Paprastai, apie nesąžiningus pardavėjus ar paslaugos teikėjus galima pasiskaityti neigiamų atsiliepimų ir vertinimų specialiuose portaluose bei tokių verslininkų vengti arba elgtis ypač atidžiai sudarant su jais sandorius“, – pažymi VVTAT.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
