Panevėžyje beveik 400 vaikų auga vadinamose socialinės rizikos šeimose. Jų namuose pradėję lankytis socialiniai darbuotojai nelengvos kasdienybės iškamuotiems panevėžiečiams kartais tampa geriausiais draugais ir patarėjais.
Teatro gatvėje esančiame Panevėžio socialinių paslaugų centro pastate, kuriame anksčiau buvo Nakvynės namai ir glaudėsi pastogės neturintys benamiai, šiuo metu verda darbai – plečiama erdvė Socialinės rizikos šeimų tarnybos plėtrai.
Daugiau nei sąrašuose
Tarnybos vadovė Inga Savickienė sako, jog globos reikalingų socialinės rizikos šeimų sąraše dabar yra apie 200 šeimų. Jų skaičius kartais sumažėja: užauga vaikai, šeimos išvyksta kitur arba, kas irgi pasitaiko, susitvarko ir yra išbraukiamos iš sąrašo. Tačiau po kurio laiko plūsteli nauja bėdų kamuojamų panevėžiečių banga ir sąrašas vėl ilgėja. Be to, I. Savickienė įsitikinusi: pagalbos reikalingų šeimų iš tikrųjų yra gerokai daugiau, negu jų įrašyta sąraše.
„Pavyksta išaiškinti tik nedidelę dalį tokių šeimų. Be visuomenės pagalbos sunku tai padaryti ir kol kaimynai, pažįstami, giminaičiai bus abejingi kenčiantiems vaikams, nepraneš apie tokias šeimas atsakingoms tarnyboms, tol tikros situacijos nežinosime“, – sako tarnybos vadovė.
Socialinės rizikos šeimomis tarnyba pradeda rūpintis sužinojusi apie jas iš policijos, mokyklų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos.
Po kelis kartus per dieną
Į socialinės rizikos šeimų sąrašą žmones dažniausiai atveda priklausomybė alkoholiui, narkotikams, socialinių įgūdžių stoka. „Kai sužinome apie tokias šeimas, pradedame jose lankytis, padedame, kontroliuojame ir padėtis pasikeičia“, – sako I. Savickienė.
Šeimą globojančiai socialinei darbuotojai į jų namus kartais tenka eiti net kelis kartus per dieną, ypač tada, kai tėvai gauna pinigų – atlyginimus, pašalpas.
„Ir išveja mus, ir iškoneveikia... – pasakoja tarnybos vadovė. – Tai galima suprasti: kas nori, kad po namus vaikščiotų svetimi žmonės? Tačiau mūsų vizitai neišvengiami. Dažnai po triukšmingos pažinties šeimos atsiprašo mūsų, stengiasi keistis.“
I. Savickienė teigia, kad socialiniai darbuotojai neretai tampa šeimoms ir advokatais, ir dvasininkais, ir psichologais, ir konsultantais, ir finansininkais. Bet pradžia beveik be išimčių būna sunki – šeimose randami apleisti, alkani, murzini, nuskriausti vaikai, šlapi, iššutę, išberti kūdikiai. „Teko matyti, kaip maždaug penkerių metų vaikas sėmė saujomis iš pakelio sausus makaronus ir juos valgė. Tik tokį maistą, jis, vienas ilgam paliktas namuose, buvo suradęs spintelėje“, – pasakoja I. Savickienė. Socialiniams darbuotojams ne kartą teko suruošti vaikus į pirmą klasę, pasirūpinti, kad jie būtų įtraukti į mokinių sąrašus, supirkti mokymosi priemones ir pirmokams, ir vyresniems. Atrodo, kad tėvams būna visai nesvarbu, lankys jų vaikas mokyklą ar ne.
Poliklinikos, Savivaldybė, įvairios įstaigos, tarnybos – visur, kur reikia, socialiniai darbuotojai lankosi kartu su savo globotiniais. Ir į parduotuvę duonos kartu nueina, ir mokesčių sumokėti.
Su jais bendrauja kaip lygūs su lygiais, niekada jų nesmerkia, nepašiepia, o stengiasi padėti atsikratyti normaliai gyventi trukdančių priežasčių.
Dvylika socialinių darbuotojų, tarp kurių ir du vyrai, susiduria su gana sudėtingomis situacijomis, kartais būtina vaikus paimti iš šeimos, ieškoti jiems laikinos globos. Tuomet Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašoma namuose nebegalinčius likti vaikus apgyvendinti Laikinuosiuose vaikų globos namuose.
Viltys pamažu pildosi
I. Savickienė sako jau keletą metų puoselėjanti viltį, jog po vienu stogu galėtų tilpti ir Socialinės rizikos šeimų tarnyba, ir šių šeimų vaikams skirtas dienos centras, ir laikino prieglobsčio namai. Gali būti, kad kitų metų pradžioje svajonė išsipildys. Ji jau pradėta įgyvendinti.
Pasak Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus Valdemaro Misevičiaus, patalpose, kurios buvo avarinės būklės, vyksta darbai ir juose planuojama įkurti išplėstą Socialinės rizikos šeimų tarnybą, įrengti vaikų dienos centrą ir 14 vietų laikinosios globos socialinės rizikos šeimų vaikams namus.
Kol kas dygsta pirmieji būsimojo dienos centro daigai – įsteigta dieninė vaikų vasaros stovykla „Mes vaikai“. Socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams skirtoje stovykloje poilsiauja pirmoji pamaina.
„Laimėjome projektą, turime rėmėjų, tad galime vaikus ir pamaitinti, ir turiningą laisvalaikį organizuoti. Šią savaitę jie lankėsi įdomiose miesto vietose, žirgyne, o penktadienį važiuos į Kauno zoologijos sodą“, – sako I. Savickienė.
Stovykla vyks trimis pamainomis. Socialinių paslaugų centro projektas „Mes vaikai“ vienas iš 24 Panevėžio miesto savivaldybės paremtų vaikų vasaros poilsio projektų. Jiems visiems įgyvendinti skirta 25 700 litų.
