Karo grėsmė tarp Tailando ir Kambodžos užgožia nedidelę pažangą Mianmare.
Prieš keturis mėnesius, Tailando ministrui pirmininkui Samak Sundaravej lankantis pas savo kolegą Hun Sen Kambodžoje, atrodė, kad abi valstybės sugebės taikiai išspręsti ilgai trunkantį ginčą dėl senovinės šventyklos, esančios ant jų sienų ribos. Tailandas parėmė Kambodžos siekį, kad XI a. Preah Vihear šventykla būtų įtraukta į sąrašą kaip „pasaulio paveldo“ objektas, ir abi pusės sutiko toliau derėtis dėl pretenzijų į netoliese esantį žemės plotą.
Nuo tada situacija taip pablogėjo, kad iš abiejų pusių į vietovę atsiųsta tūkstančiai karių. Neseniai tarp abiejų valstybių vykusiose derybose buvo nutarta tik tiek, kad bus stengiamasi išvengti problemos sprendimo panaudojant jėgą. Kambodža paprašė JT Saugumo Tarybos surengti neeilinį posėdį – aptarti to, ką jį pavadino „neišvengiamo karo“ padėtimi.
Ginkluota konfrontacija tarp dviejų narių nustelbė praeitą savaitę Singapūre vykusį užsienio reikalų ministrų iš Pietryčių Azijos tautų organizacijos (ASEAN) susitikimą. Nepaisant visų ASEAN trūkumų, ligi šiol atrodė, kad ji bent jau yra panaikinusi karo tarp savo narių grėsmę. Dabar net ir tuo abejojama. ASEAN tikėjosi pagarsinti savo pasiekimus Mianmare, kur dabar pagalbos tiekimas nukentėjusiems nuo ciklono Nargis gegužės mėnesį vyksta beveik netrukdomai. Bet visų dėmesys nukrypo į konfliktą tarp Tailando ir Kambodžos. Tailandas atmetė ASEAN pasiūlymą tarpininkauti. Kaip visada, kitos valstybės narės buvo nelinkusios per daug spausti. Jos nesėkmingai prašė Kambodžos neatskleisti ASEAN silpnumo ir nesikreipti į Saugumo Tarybą.
Kambodžos gyventojams ši 900 metų senumo induistų šventykla, stūksanti ant stataus šlaito, yra melancholiškas jų kažkada galingos protėvių Khmerų imperijos, amžius valdžiusios didelę dalį Indokinijos pusiasalio, priminimas. Tailandas vis dar jaučia nuoskaudą dėl 1962 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutarimo, kuriuo šventykla buvo pripažinta Kambodžai (bet tiksliai nenurodant, kur turėtų būti nustatyta siena). Prieš Samak Sundaravej vyriausybę nukreipta netvirta Bankoko rojalistinio elito koalicija sukurstė viešo pasipiktinimo bangą dėl to, kad vyriausybė parėmė pasaulio paveldo sąrašą, šį mėnesį patvirtintą JT komiteto. Tailando konstitucinis teismas nusprendė, kad vyriausybė pirmiau turėjo pasikonsultuoti su parlamentu, – dėl to atsistatydino užsienio reikalų ministras.
Pastaraisiais metais žmonės abiejose sienos pusėse vertėsi prekiaudami vieni su kitais ir aptarnaudami turistus. Dabar, kai vietovėje pilna kareivių, Tailando pusėje arčiausiai šventyklos esančio kaimo vadas teigia, kad užsidarė dešimtys mažų verslo įmonių. Liepos 17-ąją vietos krautuvininkai su iš Bankoko atvykusiais protestuotojais prieš vyriausybę apsikeitė tik antausiais.
Dabar abiem šalims sunku nusileisti. Samak negali sau leisti atrodyti silpnas – taip, kaip negalėjo ir Hun Sen, kuris liepos 27 d. dalyvavo visuotiniuose rinkimuose [pradiniai jų rezultatai paaiškės rugpjūčio 8 d., galutiniai – tik 14 d.]. Nors jo pergale neabejojama, kritikai jį kaltina silpnumu susidūrus su Tailando agresija.
Pasibaigus rinkimams Kambodžoje, kuomet tikimasi lengviau pasiekti taikų sprendimą, dvišalės derybos bus atnaujintos. Bet dėl ginčijamoje vietovėje sutelktų daugybės kareivių ir ginklų bet kada gali įvykti koks nors nelaimingas atsitikimas, kuris galėtų sukelti kraujo praliejimą. 2003 m. Kambodžos sostinėje Pnompenyje minia padegė Tailando ambasadą dėl ne taip suprasto tailandietės aktorės pasisakymo, kuris buvo palaikytas Tailando teisių pareiškimu į garsųjį Kambodžos Angkor Wat šventyklų kompleksą.
Jei ASEAN nesugebės sukliudyti įvykti kitam tokiam atsitikimui, pasaulyje gali būti dar labiau suabejota bloko svarba. ASEAN tikėjosi nors kiek pataisyti savo reputaciją užsienio reikalų ministrų susitikime paskelbdama ataskaitą, kuri rodo progresą teikiant pagalbą Mianmaro ciklono aukoms. Iš pradžių ASEAN reakcija buvo silpna ir lėta: viešai pasiūliusi dosnią paramą ji būtų galėjusi paveikti žiaurius savo narės karinius diktatorius, kurie būtų buvę priversti įsileisti daugiau pagalbos ir daug greičiau – jos būtų buvę sunkiau atsisakyti, nes ji būtų atėjusi iš „draugiškų“ kaimynių, o ne iš priešiškų Vakarų galybių. ASEAN pavėluotai pasiūlė, kad „trišalė“ grupė – ji pati kartu su JT ir Birmos vyriausybe – prižiūrėtų, kaip teikiama pagalba, taip režimui suteikdama dingstį sušvelninti savo nusiteikimą prieš užsienio pagalbos darbuotojus nusiaubtoje Iravadžio upės deltoje.
Užsienio reikalų ministrų susitikimui pateiktoje trišalės grupės ataskaitoje naujienos buvo pakankamai geros: nors pagalbos darbuotojai sugebėjo pasiūlyti prieglobstį tik 30 proc. po uragano benamiais likusiųjų, vietiniai patys su tuo susitvarkė ir atstatė apie 80 proc. iš 800 tūkst. sugriautų ar apgadintų namų. Buvo atvežta pakankamai medicinos pagalbos, kad būtų išvengta mirtinų ligų proveržio, kurio taip bijota. Vyresnysis pagalbos organizacijos pareigūnas teigia, kad ASEAN įsitraukimas palengvino pagalbos darbuotojų ir reikmenų tiekimą į deltą. Bet, pasak jo, didžiausi nuopelnai priklauso asmeniškai Singapūro (dabar pirmininkaujančio ASEAN) užsienio reikalų ministrui George Yeo ir ASEAN generaliniam sekretoriui Surin Pitsuwan, kurie stengiasi pakeisti nesikišimo nuostatą, kurios laikosi blokas.
George Yeo pasakė, esą Mianmaras užsiminęs, kad šalies opozicijos lyderei Aung San Suu Kyi greitai gali būti panaikintas namų areštas. Deja, jo kolega iš Birmos tą skubiai paneigė. Savo oficialiame pareiškime ASEAN griežčiausiais jos ligi šiol naudotais žodžiais pareikalavo, kad Mianmaras paleistų Suu Kyi ir kitus politinius kalinius bei surengtų sąžiningus rinkimus. Bet Birmos generolai žino, jog blokas vargu ar imsis kokių veiksmų savo žodžiams pagrįsti. Susitikime siekta pasistūmėti į priekį steigiant naują ASEAN žmogaus teisių institutą, bet Birmos atstovai pareiškė, kad jis negali turėti galių stebėti ar tirti pažeidimus – tiktų tik bejėgis institutas.
Singapūro ministras pirmininkas Lee Hsien Loong ASEAN lyderiams priminė, kad per 41 aukščiausio lygio susitikimų metus jie įvykdė tik 30 proc. iš ganėtinai kuklių pasirašytų susitarimų. Vystomi kiti, platesni Azijos forumai, pastebėjo jis, – dėl to ASEAN kyla pavojus būti nustumtai į šalį. Bet, kaip jis irgi pastebėjo, didžiausios bloko narės yra susirūpinusios vidiniais reikalais – politinės krizės Tailande ir Malaizijoje, artėjantys rinkimai Indonezijoje ir Filipinuose – tai palieka mažai laiko galvoti apie regiono vienybę.
Šiais metais buvo panaikintas vienas iš tradicinių ASEAN indėlių į tą vienybę – kasmetinis kabaretas, kuriame jos užsienio reikalų ministrai ir jų svečiai linksmindavo vieni kitus ir juokdavosi iš savęs. Linksmybes mėgstanti pirmininkaujančios šalies Singapūro vyriausybė atsisakė šio renginio. Galbūt ne tiek daug yra iš ko pasijuokti.
Parengta pagal The Economist