Pieno gamintojai 0,1–0,2 proc. pieno tyrimų paklaidos net nepastebėtų, o tokiu atveju kita pusė, nė piršto nepajudinusi, per metus papildomai gautų net 45–90 mln. litų.
Bandymų falsifikuoti pieno mėginių duomenis užfiksuojama vis rečiau, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko. Gudrauja ne tik pieno gamintojai, bet ir perdirbėjai. Dėl kokių priežasčių pieno perdirbėjai linksta privatizuoti pagrindinę šalies pieno tyrimų laboratoriją? Į šį klausimą pabandykime atsakyti pasitelkdami statistinius duomenis ir nesudėtingus, bet peno apmąstymams teikiančius skaičiavimus.
Paklaidos kaina
Kaip žinome, pernai pieno gamintojai už parduotą pieną iš pieno supirkėjų Lietuvoje gavo 1,22 mlrd. litų.
„Mūsų skaičiavimais, vien dėl akimis nepastebimos 0,1 paklaidos viena ar kita pusė (pieno gamintojai ar pieno perdirbėjai) per metus prarastų net 45 mln. litų“, – sako VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis.
Direktorius kalba labai diplomatiškai, o mes panagrinėkime įtikinamesnį galimą variantą. Akivaizdu, kad pieno gamintojai tokios paklaidos net nepastebėtų. Gal net nepastebėtų, jei pieno riebumas sumažėtų, pavyzdžiui, nuo 4,4 iki 4,2 proc., o tokiu atveju kita pusė, nė piršto nepajudinusi, per metus papildomai gautų jau 90 mln. litų.
Štai ir pasvarstykime, ar nekiltų noras kokiai nors privačiai ar privatizuotai pieno tyrimų laboratorijai taip „suklysti“? Kai itin didelė apyvarta ir galimybė neteisėtai papildomai uždirbti dideles sumas, tada kiltų norų papirkti pieno tyrėjus. Dabar, kai pieno laboratorija yra valstybės, o ne pieno perdirbėjų įmonė, galimybių falsifikuoti tyrimų duomenis praktiškai nelieka.
Tiriama ir pertikrinama
Ar tikrai tyrimai yra patikimi? Mums neužtenka direktoriaus patikinimo. Reikia konkretesnių argumentų. Neužtenka ir „Pieno tyrimų“ pasiekimų tarptautinėje arenoje, nors pernai Lietuvos laboratorija pagrindiniame visų ES šalių pieno laboratorijų konkurse iš septynių „rungčių“ laimėjo net keturias. Taigi užtikrintai laimėtas konkursas, kuriame dalyvavo ne tik ES valstybių, bet ir privačios laboratorijos, tarp jų ir dvi Lietuvos pieno perdirbimo įmonių laboratorijos. Rezultatai geri, tačiau mums reikia papildomų argumentų.
„Nors laboratorijos aparatūra yra pati moderniausia ir labai brangi, tačiau niekas negali būti garantuotas dėl kokių nors atsitiktinumų. Todėl kas 20-ą tiriamą mėginį dar kartą pertikriname, kad įsitikintume, jog aparatai nedaro klaidų“, – sako S.Savickis. Deja, tikrinti reikia ne tik aparatų, bet ir pieno tiekėjų patikimumą.
Kai trūksta pieno, prastėja ir jo kokybė
Nors bandymų falsifikuoti pieno mėginių duomenis pasitaiko vis rečiau, tačiau tokių atvejų dar užfiksuojama. Jeigu pieno gamintojai daugiau domėtųsi laboratorijos tyrimų galimybėmis, vilčių apgauti pieno tyrėjus sumažėtų iki minimumo.
„Bandymų falsifikuoti pasitaiko, nors mane tokie atvejai labai stebina. Šiuolaikinė įranga leidžia atlikti labai tikslius tyrimus, todėl mūsų apgauti neįmanoma, pavyzdžiui, tik rai neverta bandyti aiškinti, kad į pieną atsitiktinai pateko kokia nors medžiaga – aparatūra nustato tikrąsias jų patekimo į pieną priežastis“, – sako S.Savickis.
Tačiau šiuo metu, kai rinkoje trūksta pieno, gerinti jo kokybę sunku. Kova dėl pieno kiekio vyksta jau pusmetį ir nieko gero nežada. Anksčiau iš gamintojų reikalavę itin kokybiško pieno, dabar jo kokybei perdirbėjai skiria vis mažiau dėmesio.
-Dar blogiau, kad gana nedidelėje rinkoje pieną superka net 70 supirkėjų, ne tik pieno perdirbimo įmonių ir kooperatyvų – tikrų ir fiktyvių. Daugelis iš pastarųjų nesirūpina pieno kokybe. Jeigu surinkto pieno neperka viena įmonė, jo išskėstomis rankomis laukia kita. Paradoksalu, tačiau tokia padėtis nenaudinga ir patiems pieno gamintojams. Tai ilgai netruks – rinkai vėl reikės tik itin aukštos kokybės pieno, todėl gamintojams bus sunku persiorientuoti.
Kontrolė prie įmonių vartų
Kaip suvaldyti įsisiautėjusius fiktyvius kooperatyvus? Pasak specialistų, reikia nedelsiant steigti Pieno kokybės gerinimo fondą ir iš jo lėšų sukurti mobiliąsias pieno kokybės tikrinimo grupes.
„Tokios mobiliosios grupės kiekvieną dieną pasirinktinai tikrintų vis kitos įmonės pieno kokybę. Tokiu atveju turintieji prastos kokybės pieną nebegalėtų jo parduoti kuriai nors kitai įmonei, net jeigu ši norėtų nupirkti“, – sako S.Savickis.
Be to, pagaliau sužinotume, kurie vadinamieji kooperatyvai užsiima tokia veikla. Taigi mobiliosios pieno tikrinimo grupės neabejotinai sudrausmintų ir nesąžiningus supirkėjus, ir pieno kokybei dėmesio neskiriančius pieno gamintojus.
Iš esmės Pieno taryba šiai idėjai jau pritarė, tačiau vis nepavyksta nuspręsti fondo naudojimo tvarkos.
Karvės pačios save gydo
Pastaraisiais metais Lietuvos pieno rinkoje atsirado naujų nerimą keliančių reiškinių. Pasak S.Savickio, pastebėta, kad vis dažniau pieno mėginiuose nustatoma inhibitorinių medžiagų. Kokios priežastys? Mokslininkai kelia netikėtą versiją. „Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad net 80 proc. mėginių, kuriuose rasta inhibitorinių medžiagų, kilmė ne cheminė, bet, spėjama, biologinė“, – sako S.Savickis.
Kodėl taip atsitiko? „Sumažėjus pieno kokybės reikalavimams, pieno gamintojams nebeliko stimulo gydyti karves. Kita vertus, pieno perdirbimo įmonės iš bėdos priima pieną, kuriame yra daugiau nei turėtų būti bakterijų bei somatinių ląstelių, tačiau vengia pieno, kuriame randama antibiotikų, nes dėl šios priežasties gali kilti problemų pieno produktus eksportuojant. Štai mokslininkai ir mano, kad karvės yra mažai gydomos, tačiau organizmas pats pradeda save gydyti“, – sako S.Savickis.
Mokslininkai dar nežino, kaip vyksta šis biologinis procesas. Kitos šalys tokios patirties irgi neturi. Jeigu pasitvirtins mokslininkų įtarimai, tada bus galima teigti, kad kai kuriais atvejais pieno gamintojai negaili gyvulių – bandydami išvengti materialinių nuostolių, negydo sergančių gyvulių. Tokiais atvejais pieno gamintojus jau būtų galima kaltinti dėl gyvulių kankinimo.
Šiuo metu kaip tik domimasi šia problema. Jeigu pavyks gauti lėšų, mokslininkai ir „Pieno tyrimai“ atliks konkrečius tyrimus.
Plečia veiklą kitose rinkose
„Pieno tyrimai“ galėtų užsiimti tik darbais šalies vidaus rinkoje ir nuolat dejuoti dėl lėšų trūkumo. Tačiau yra kitaip. Tarptautinį pripažinimą pelniusi laboratorija pamažu plečia savo veiklą kaimyninėje Latvijoje. Nors šioje šalyje veikia net šešios tyrimus atliekančios įmonės, tačiau su „Pieno tyrimais“ nė viena negali konkuruoti darbų kokybe ir patikimumu.
Latvijoje apskritai yra mažiau melžiamų karvių, be to, veikia net šešios pieno tyrimų laboratorijos, tačiau Lietuvos įmonė jau užėmė 11 proc. Latvijos rinkos ir veiklą planuoja plėsti. Latvių įmonės dirba ne visą savaitę, be to, neprilygsta „Pieno tyrimams“ darbų kokybe ir kiekybe.
Apskritai „Pieno tyrimai“ net apie 30 proc. pajamų užsidirba teikdami vadinamąsias komercines paslaugas. Pavyzdžiui, atlieka sudėtingus ir brangius kenksmingų likučių – chloramfenikolio, tetraciklino – tyrimus.
Taip įmonė kompensuoja brangstančius degalus, didėjančias išlaidas patalpų šildymui.
Albinas Čaplikas
