Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonė produkciją Kauno LEZ pradės gaminti 2014-ųjų pabaigoje. Jau pirmomis dienomis planuojama perdirbti po 650 t pieno per parą, o maksimalus įmonės pajėgumas sieks apie 1200 t per parą. Daug ar mažai? Galime palyginti. Šiuo metu viena didžiausių šalyje AB „Rokiškio sūris“ per parą perdirba apie 1500 t pieno. Taigi kooperatinė įmonė bus viena stambiausių šalyje.
Pagal sąmatą bendra kooperatinės gamyklos vertė siekia beveik 100 mln. Lt. Pusę lėšų surinks 211 kooperatyvo „Pienas LT“ narių (reikiamą sumą jau pasiskolino), o dar apie 50 mln. Lt bus gauta pagal ES paramos programas. Gamykla šalyje konkuruos tik dėl pieno supirkimo, o štai jos gaminama produkcija – maisto ir farmacijos pramonėje naudojami nedenatūruoti aukštos koncentracijos pieno baltymai – bus eksportuojami į Amerikos, Azijos ir į Vakarų Europos šalis.
Kooperatyvas laiko atvėręs duris pieno gamintojams, fiziniams arba juridiniams nariams, kurie kasdien galėtų parduoti ne mažiau kaip 400 kg pieno. Pasak Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininko Broniaus Markausko, labai tikėtina, kad pagaliau prasidėjus įmonės statybos darbams į kooperatyvo gretas įsilies daugiau ūkininkų.
Gal išaugs kaina?
Kai kurie pieno gamintojai optimistiškai tikisi, kad planuojama konkurencija atneš ir didesnes pieno supirkimo kainas. AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius tokias viltis atmeta: „Tai neįmanoma. Jeigu kuri nors įmonė sumanytų gerokai padidinti pieno supirkimo kainą, mokėtų daugiau nei mokama rinkoje, kitos įmonės pieno atsivežtų iš kaimyninių valstybių.“
Optimistinių vilčių nepuoselėja ir žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ generalinis direktorius Vytautas Lekešys, o jis apie perdirbėjų galimybes tikrai išmano: „Perdirbėjai siekia pasinaudoti kiekviena galimybe sumažinti pieno supirkimo kainas, todėl būkime realistai, nesitikėkime ženklaus kainų augimo. Štai net šįmet perdirbėjai supirkimo kainas didino tik sukandę dantis. Pasaulinėje rinkoje kilo pieno supirkimo kainos, o pas mus dar kovo mėnesį perdirbėjai siekė jas mažinti. Jie ir dabar tikisi kainų kritimo, nors analitikai to nepranašauja.“
O štai Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis neatmeta pieno supirkimo kainų augimo galimybės, bet ją vadina perdirbimo įmonių klasta: „Pieno perdirbėjai gali susitarti ir kelis mėnesius rinkoje siūlyti didesnes supirkimo kainas nei siūlytų kooperatinė įmonė. Neabejoju, kad atsirastų nemažai ūkininkų, kurie susigundytų tokiu pasiūlymu. Toks variantas labai tikėtinas, todėl kova dėl pieno supirkimo bus negailestinga.“
Pieno užteks visiems
Įdomu, kad stambieji pieno perdirbėjai bando neigti konkurencijos augimo galimybę. „Vasarą dirbame visu pajėgumu, tik žiemą, sumažėjus žaliavos kiekiams, viso gamyklos pajėgumo neišnaudojame. Tačiau nemanau, kad įmonėms pieno pritrūks. Žinau, kad šiuo metu kooperatyvas „Pienas LT“ dalį savo narių pieno išveža į Lenkiją. Kai pastatys įmonę, šį pieną jie perdirbs patys, todėl manau, kad kitos įmonės nepajaus jokių pasikeitimų“, – sakė G.Bertašius.
Jeigu pieno netrūks, tada kodėl direktorius daug vilčių sieja su naujojo žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos idėja gyvulininkystei skirti prioritetą? Pasak G.Bertašiaus, pernai Latvijoje pieno gamyba išaugo net 15 proc. Toks augimas ne atsitiktinis – Latvijos valdžia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus remia jau penktus metus.
„Naujai įmonei bus nelengva konkuruoti dėl pieno supirkimo kainų, nes, mano žiniomis, gaminant aukštos koncentracijos pieno baltymus, žaliavų kaina sudaro net 80– 90 proc. produkcijos savikainos“, – pasakė G.Bertašius ir pridūrė, kad naujai įmonei teks konkuruoti ir gaminamų produktų pardavimo rinkoje, kur jos varžovės bus stiprios Naujosios Zelandijos įmonės, taigi produkciją nebus paprasta brangiai parduoti, todėl kooperatinė įmonė ir negalės brangiau supirkti pieno. „Konkurencija bus žiauri tiek Lietuvoje, tiek pasaulinėje rinkoje“, – pranašavo G.Bertašius.
Lenkai ne tokie gobšūs
Kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys pastebi dar vieną tendenciją: „Stebiuosi, kad perdirbėjai neįžvelgia gerokai didesnio pavojaus – augančio pieno produktų importo. Jau artimiausiu metu Lietuvos prekybos centruose gali padaugėti gerokai pigesnių pieno produktų iš Lenkijos. Mano žiniomis, Lenkijos įmonės jau išsispausdino pakuotes su užrašais lietuvių kalba. Pavyzdžiui, neabejoju, kad lietuviai pirks tik apie 2 Lt už litrą kainuojantį pieną iš Lenkijos.“
Kaip lenkams pavyksta taip pigiai pagaminti? Pasak V.Lekešio, produktų kaina mažesnė, nes lenkai perdirba daug pieno, be to, Lenkijos pieno perdirbėjai ne tokie gobšūs. Taigi labai tikėtina, kad Lietuvoje veikiančioms pieno perdirbimo įmonėms teks konkuruoti ne tik dėl žaliavos, bet ir dėl vartotojų dėmesio.
Kokia išeitis? „Manau, kad perdirbėjai turės ieškoti būdų, kaip padidinti veiklos efektyvumą, gal uždarys kai kuriuos smulkesnius ir pelno neduodančius pieno perdirbimo cechus, gal atsisakys kai kurių nepelningų produktų gamybos. Žinoma, nežadu saldaus gyvenimo ir kooperatinei įmonei, nes ir ji stos į eilę dėl žaliavinio pieno“, – sakė V.Lekešys.
Galimi netikėtumai
Kooperatinės įmonės pasirodymas šalies rinkoje gali atnešti ir netikėtumų. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė B.Markauskas, kai kurios pieno perdirbimo įmonės pradeda kalbėti apie dalies akcijų perleidimą ūkininkams.
„Tai būtų protingas žingsnis. Ne paslaptis, kad įmonės visų savo perdirbimo pajėgumų nepanaudoja, galėtų dirbti efektyviau, uždirbti daugiau pelno, bet trūksta pieno. Tai neigiantys perdirbėjai paprasčiausiai meluoja. Esu įsitikinęs, kad įmonės akcijų įsigijęs pieno gamintojas tikrai pieną iš ūkio tiektų tik savo įmonei“, – sakė B.Markauskas. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad taip elgtis pataria ne koks nors valdininkas, bet ūkininkas, pieno gamintojas ir kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys. Taigi jis žino, kaip svarbu įmonei turėti garantiją, kad žaliavos užteks.
Kokie argumentai B.Markauską patraukė dalyvauti „Pienas LT“ kooperatyve? Ne tik teorinis kooperavimosi naudos supratimas. „Nors stambiausiems ūkiams šiuo metu Lietuvoje už pieną mokama jau ne mažiausiai ES rinkoje, tačiau, dalyvaujant kooperatyve, jos nariai metų pabaigoje dar turi galimybę gauti dividendus, žinoma, jeigu įmonė dirba sėkmingai“, – paaiškino B.Markauskas.
Akivaizdu, kad ūkininkai savo tikslų neatsisakys. Štai „Valstiečių laikraščio“ pakalbinta „Pienas LT“ valdybos narė ūkininkė iš Kupiškio Adelė Danutė Adamonienė sakė: „Kooperatinės įmonės laukia nelengvi darbai, tačiau suprantame, kad jos nesėkmė pieno gamintojams turėtų katastrofiškas pasekmes. Tokiu atveju perdirbėjai galėtų diktuoti savo sąlygas.“
