Kėdainių rajone ūkininkaujantis Zigmas rodo ištuštėjusią savo fermą ir pasakoja, kad vieną po kitos teko išpjauti visas savo melžiamas karves. Stovėdamas prie savo karvidžių, kur anksčiau laikė pusantro šimto karvių, vyras kaltina vyriausybę dėl tokios padėties.
„Nublioviau ašarą, kai krovė išvežimui pjovimui. Gaila gyvulių 30 metų atidavus, rankos, kojos drebėjo“, – pasakoja ūkininkas Zigmas Ričkus.
Esą valdantieji visiškai likimo valiai paliko tokius kaip jis smulkius pieno gamintojus. Parama esą menka, o išbrangus elektrai ir pašarams, pieno gamyba tapo nuostolinga, pieno supirkimo kaina nepadengia gyvulių išlaikymo kaštų. Tad karvės iškeliavo mėsai. O fermą rengiasi paversti garažu.
„Tragedija, 30 metų išlaikiau melžiamas karves, rekonstrukcija pastatų padaryta, kainavo 1,3 mln. litų. Tikėjausi, kad gyvulininkystė klestės, reikalingas dirbantiems žmonėms darbas, atlyginimas. Po kiek laiko pradėjau nusivilti“, – kalba Z. Ričkus.
Netoli ūkininkaujantis Romualdas dar laiko apie 50 melžiamų karvių, tačiau ir jis nerimauja, ar 30 metų ūkininkavęs ilgai betemps.
„Labai sudėtinga, reikalavimai dideli, mėšlo tvarkymas. Yra mėšlidės, bet netalpina skysčio, kai lietus, reikia išvežti. Į laukus negalima vežti“, – sako ūkininkas Romualdas Gailius.
Kasmet karvių Lietuvoje sumažėja po 10 tūkst., o ūkių po 3 tūkst. Tad trečdalį pieno jau tenka įsivežti iš Latvijos ir Estijos.
„Situacija yra tragedija. Ūkininkai traukiasi, mėsos kombinatuose gyvulį priduoti 2–3 savaites reikia laukti. Pieno gamintojai mažesni ir didesni, ferma pasaka, kiek pinigų investuota. Žmonėms neapsimoka pieną statyti“, – teigia pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Seimo Kaimo reikalų pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat ragina vyriausybę nenusisukti nuo kritinėje padėtyje atsidūrusių ūkininkų ir bendrovių.
„Griūtys ateis, turėtume matyti, kad jei su mokesčiais per tiek laiko reikalinga paskola, dotacija, kuri per mokesčius ateity grįžtų su kaupu. Šiandien reikalingi pinigai. Jei jų nėra, griūčių bus daugiau. Jos kels socialinius neramumus“, – tvirtina V. Pranckietis.
Žemės ūkio ministerijos vadovybė smulkių melžiamų karvių fermų remti nemato prasmės ir ragina kooperuotis, kad gamyba taptų efektyvesnė.
„Strateginiame plane numatytas didesnis intensyvumas vidutiniams ūkiams, paramos sąlygos bus palankesnės“, – tikina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pabrangus elektrai ir dujoms, skundžiasi ne tik pieno gamintojai, bet ir pieno, mėsos perdirbėjai. Jie perspėja, kad produkciją gali dar labiau pabranginti, jei vyriausybė nesuteiks subsidijų. Arba siūlo kitą išeitį – keturis kartus sumažinti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį maisto produktams – iki 5 proc.
„Jei valstybė neras būdų padėti maisto pramonei, gyventojams, mūsų laukia produkcijos brangimas 15–20 proc. kad energetinius kaštus padengtų. Energija sudarydavo 2–3 proc. savikainos, dabar iki 15 proc. Tai kaštai, kurių negali išvengti arba turi negaminti ir neparduoti“, – aiškina mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Tačiau finansų ministrė mažinti pridėtinės vertės mokestį nesutinka. Tiesa, vyriausybė parengė planą, kaip šį pusmetį kompensuos verslui dalį elektros išlaidų, kurį teikia kartu su kitų metų biudžetu.
Kas nekenčiate Lietuvos balsuokite už landsbergyną. Ir atvirkščiai - kas norite kad Lietuva išliktų už landsbergyną nebalsuokite patys ir sudrauskite už juos balsuojantį - savo giminę, pažįstamą ar kaimyną.
