Ketvirtadienį surengtoje konferencijoje dalyvavę pieno perdirbimo įmonių vadovai patvirtino gyventojų nuogąstavimus, kad nuo spalio pieno produktai brangs. Tačiau keliais centais brangesnį pieną, sūrį ir sviestą rasime parduotuvių lentynose, nesiryžo prognozuoti nė vienas iš dalyvių.
„Kiek pieno produktai pabrangs – įmonės paslaptis. Negalime šito atskleisti dėl galimų konkurentų kartelinių susitarimų“, - žurnalistams teigė „ Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Anot jo, tikslių kainų atskleidimas gali paveikti kitų pieno perdirbėjų tarpusavio veiksmus. Kaip į pokyčius reaguos rinka, tai taip pat turės poveikį tolimesniems pieno kainų pokyčiams.
Jam pritarė ir Gintaras Bertašius, „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius: „Manau, kad pieno brangimas tikrai bus, nes nebeturime daugiau lėšų kainų pokyčiams kompensuoti iš užsienio rinkų pelno, - aiškino jis. Paklaustas, kiek pieno produktai gali brangti, teigė, jog tai težino tik Dievas.
„Pieno žvaigždės“ generalinis direktorius Linas Sasnauskas taip pat išsakė nuogąstavimus, kad pieno produktai gali brangti ne tik spalį, nes tai priklauso ir nuo žaliavinio pieno kainų. „ Jei žaliavinis pienas nepigs, tai artimiausiu metu turės įtakos ir produktų kainoms parduotuvių lentynose“, - kainų kilimo priežastis konstatavo L. Sasnauskas.
Pieno kainą lemia 4 veiksniai
Pieno kainą lemia keli rinkos dalyviai ir valstybė.
„Žmogus, atėjęs į parduotuvę, sumoka mokesčius keturiomis dalimis. Didžiausia dalis tenka ūkininkui (41 proc.), 24 proc. produkto kainos keliauja perdirbėjams, iš jų 17 proc. tenka logistikai, dar 18 proc. atitenka prekybininkams“, - pieno kainų sudedamąsias dalis vardijo „Pieno žvaigždės“ generalinis direktorius. Jis taip pat pridūrė, kad didelis vaidmuo tenka ir valstybei.
„Valstybė taiko vieną didžiausių pridėtinės vertės (PVM) mokesčių Europoje. Jis sudaro 21 proc. produkto kainos. Šis procentas, lyginant su kitomis Europos šalimis, tikrai didelis, pavyzdžiui, Anglija išvis netaiko PVM maisto produktams, Suomijoje, Švedijoje šis mokestis siekia 12-13 proc.,“- pieno produktų kainas lygino „Pieno žvaigždės“ vadovas.
Anot konferencijos dalyvio, pieno kaina pradeda žymiai kilti, kai atsiranda žaliavinio pieno trūkumas. Ūkininko gaunamam užmokesčiui įtakos turi ir užsienio rinkų pelningumas: „Kiek mokėti ūkininkui, lemia rinkos. Kuo daugiau gauni pinigų eksporto rinkose, tuo daugiau gali sumokėti ūkininkui“, - sakė L. Sasnauskas.
Pelningumo tikisi nebent minimalaus
Šiemet ir toliau kylant žaliavinio pieno supirkimo kainai, pieno perdirbimo įmonės priverstos koreguoti produktų kainas Lietuvoje ir mažinti nuostolį, kurį generuoja vidaus rinka. Visi konferencijos dalyviai sutartinai patvirtino, jog ir toliau planuoja dirbti pelningai, tačiau iki metų pabaigos nesitiki turėti didesnį nei 1-2 proc. pelną.
„Didžiausia mūsų pelno dalis yra iš užsienio rinkų, uždirbame 60 proc. iš eksporto, - aiškino G. Bertašius. –Pirmas šių metų ketvirtis mūsų įmonei buvo nuostolingas, antras jau geresnis, tačiau, jei šiuos metus baigsime be nuostolių, galėsime gerti šampaną“, - savo įmonės situaciją apibendrino „Vilkyškių pieninės“ vadovas.
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas D. Trumpa teigė, jog įmonė prognozuoja turėti 1-2 proc. pelno . Panašias prognozes išsakė ir „Pieno žvaigždės“ generalinis direktorius L. Sasnauskas teigdamas, jog didžioji dalis jų rinkos pelno yra tik iš užsienio rinkų.
