Lietuva pagamina tik 0,3 proc. viso pasaulio pieno, tačiau mūsų pieno produktai eksportuojami į 65 pasaulio šalis ir skina apdovanojimus įvairiose tarptautinėse parodose. Neatsitiktinai šiemet, rugsėjo mėnesį, Lietuvai suteikta garbė organizuoti svarbiausią pieno sektoriaus renginį – Pasaulinį pienininkystės kongresą.
Kongresą rengia Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos pienininkystės nacionaliniu komitetu bei Tarptautine pienininkystės federacija, subūrusia visų sričių kompetentingiausius pienininkystės specialistus. Federacijos veikla apima visą pieno sektorių – nuo fermos iki stalo. Jos narės yra 57 pasaulio šalys, pagaminančios net 86 proc. pasaulinės pieno produkcijos.
„Šis kongresas yra aukščiausio lygio pienininkystės verslo ir mokslo atstovų bei žemės ūkio politikų susitikimas. Toks renginys puikiai įrodo, kad Lietuva nėra tik mažytis taškelis pieno sektoriaus žemėlapyje – pasaulyje mes esame aštunti pagal pagaminto pieno kiekį vienam gyventojui“, – sako žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Tai, kad lietuviški pieno produktai yra tikrai puikios kokybės, patvirtina ir laboratoriniai tyrimai. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas turi gerų žinių apie pieno produktus – per praėjusius trejus metus atlikus 192 000 pieno produktų laboratorinių tyrimų, konstatuota, kad reikalavimų neatitiko tik 0,07 proc. gaminių.
Šalys, besigiriančios dideliais primilžiais, Lietuvoje tikriausiai netaps sektinais pavyzdžiais. Ne vienas lietuvis jau mano, kad galbūt tikslingiau iš karvės gauti natūraliai pasiektą, racionalų pieno kiekį, tačiau užtikrinti aukštus tokio pieno kokybės rodiklius.
VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis, Lietuvoje yra 28 792 aktyvūs pieno gamintojai, laikantys 281 56 karves. Iš viso Lietuvoje registruota 66 000 karvių laikytojų, auginančių 340 005 karves. Ne vieno žemės ūkio specialisto nuomone, Lietuvos pieno gaminių unikalumas ir yra tas, kad mes turime mažiausius smulkiuosius ūkius. Sakoma, kas karvei ant liežuvio, tas yra ir piene. Natūraliai, sveikai auginamos karvės atsilygina ir geru rezultatu. „Lietuvos smulkiųjų ūkių struktūra kartu su užliejamomis Nemuno pievomis lemia tai, kad mes turime unikalaus skonio pieno produktus. Turime būti laimingi ir vartoti pieno produktus, kol garbaus amžiaus pieno gamintojai dar nepasitraukė iš gamybos“, – sako VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau kaip 50 proc. šalies galvijų laikytojų yra vyresni kaip 65 metų amžiaus. Statistika rodo, kad vyriausiajai Lietuvos pieno gamintojai yra 103 metai. Daugeliui neramu, kas bus rytoj, ar stambėjantys ūkiai kompensuos pieno gamybą. Tačiau A. Stulginskio universiteto dėstytojai ramūs: jaunimas užsidegęs sumaniąja gyvulininkyste, ūkių robotizacijos idėjomis. „Jeigu išlaikys tikėjimą pieno sektoriaus ateitimi, tai jie sėkmingai pakeis tuos smulkiuosius ūkininkus ir prigamins pieno“, – teigia dėstytojai. Visų mūsų pirmasis gurkšnis yra motinos pienas, o ne duona. Beje, motinos pienas savo sudėtimi nėra labai tolimas karvės pienui – jis pasižymi tomis pačiomis sudedamosiomis dalimis, tik kitomis proporcijomis. Šiuo metu Lietuvos pieno sektorius išgyvena nelengvus laikus, todėl ypač svarbu, kad viešumoje pasirodanti informacija apie pieno ir jo produktų įtaką organizmui turėtų mokslinį pagrindimą ir nebūtų laužta iš piršto. Žemės ūkio ministerija ragina didinti vartotojų informavimą apie pieno ir jo produktų svarbą bei reikšmę, tokiu būdu prisidedant prie sveikesnio jų pasirinkimo.
