Marso paviršių tyrinėjantis NASA zondas atkasė baltą medžiagą, kuri, mokslininkų manymu, gali būti ledas arba druska.
Marso grunto kasinėjimus tęsiantis „Phoenix“ mechaninis manipuliatorius, gilindamas anksčiau iškastus „Dodo“ ir „Baby Bear“ pavadintus griovelius, kurie buvo sujungti į vieną didesnę tranšėją, aptiko baltos spalvos medžiagą. Pasak mokslininkų, tai gali būti ledas arba druska, skelbia „New Scientist“. Ši medžiaga aptikta ties vadinamojo daugiakampio – vieno iš sezoninių Marso ašigalio regiono paviršiaus darinių, kurie, kaip manoma, susiformuoja tirpstant po gruntu esančiam ledui – kraštu.
Artimiausiomis dienomis „Phoenix“ vaizdo kameros nuolat fotografuos šią vietą. Tyrėjai iš nuotraukų bandys nustatyti, ar atkasta medžiaga keičiasi.
Mokslininkai mano, kad jeigu tai ledas, tai veikiamas saulės spindulių jis pradės mažėti, nes dėl sublimacijos jis turėtų virsti vandens garais. Izoliuotas ledo gabalėlis leistų manyti, kad tarp daugiakampių anksčiau tekėjo skystas vanduo, kuris vėliau sušalo.
Šiuo metu vadinamoji „Dodo“ - „Baby Bear“ tranšėja yra 22 cm pločio, 35 cm ilgio ir 7-8 cm gylio. Giliausioji jos vieta yra arčiausiai zondo. Baltoji medžiaga yra atokiausiai nuo jo esančioje tranšėjos dalyje.
Tuo tarpu „Phoenix“ TEGA (Thermal and Evolved-Gas Analyzer) analizatoriuje kaitinamas pirmasis manipuliatoriaus paimtas Marso grunto pavyzdys. Tyrėjai nesitiki jame aptikti ledo požymių, nes mėginys kelias dienas išbuvo ant vienos analizatoriaus krosnelės filtro. Rupaus grunto kurį laiką nepavyko susmulkinti, kad jo dalelės galėtų patekti į krosnelę.
Pasak „Phoenix“programos tyrėjų, pirmojoje TEGA krosnelėje grunto mėginys bus kaitinamas iki 1000 laipsnių pagal Celsijų. Tokią temperatūrą planuojama pasiekti per kelias artimiausiais dienas. Iš išsiskiriančių dujų bus bandoma nustatyti, ar grunto mineraluose yra vandens požymių.
